Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20871
Now showing 1 - 10 of 32
  • Publication
    Turto administravimas ir realizavimas įmonių bankroto procese
    [The administration and realization of estate in corporate bankruptcy proceedings]
    research article
    Teisė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019, t. 112., p. 203-216
    Efektyvus įmonės turto administravimas ir realizavimas yra svarbūs įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugai bankroto procese. Šie veiksmai leidžia nutraukti bankroto procesą, jei įmonės mokumas yra atkuriamas, kreditorių reikalavimai yra patenkinami ar sudaroma taikos sutartis. Pagrindinis reikalavimas, kad turto administravimas būtų efektyvus, yra jį didinti. Esminis įmonės turto pardavimo reikalavimas yra realizuoti jį kuo didesne kaina rinkoje. Pradinė parduodamo turto kaina nustatoma atsižvelgiant į jo ypatumus, galimus pirkėjus, pardavimo proceso trukmę. Teismas turi teisę įsiterpti į kreditorių kompetenciją ir nustatyti pradinę parduodamo turto kainą tik išimtiniais atvejais, kai yra vilkinamas bankroto procesas ir kreditoriai nesugeba šios kainos nustatyti savo sutarimu.
      2
  • Publication
    Kreditorių teisė gauti informaciją įmonių bankroto procese
    [Creditor’s Right to Information in Corporate Bankruptcy Proceedings]
    research article
    Teisė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019, t. 113., p. 108-122
    A creditor’s right to information in corporate bankruptcy proceedings is coupled with an effective use of other rights and participation in the decision-making process. A concrete model of information provision (directly or indirectly; individually or through a creditor meeting) depends on the national regulation of corporate bankruptcy proceedings. Such information shall be interpreted broadly, including not only data that are directly related to the corporate bankruptcy proceedings, but also information related to the debtor’s commercial activities, contracts, and assets. A creditor meeting decides how creditors can get information. Such a decision shall be not discriminate creditors and unproportionally burden the bankruptcy administrator. Nevertheless, a creditor’s right to information can be lawfully restricted. For instance, creditors may be required to sign a promise of confidentiality and use information only for legitimate purposes in the bankruptcy proceedings. The costs incurred by a bankruptcy administrator in providing creditors with the requested information shall not to be considered as administrative costs and each creditor shall bear the actual cost. The new regulation of corporate bankruptcy (insolvency) proceedings, which enters into force on 1 January, 2020, will not amend creditors’ right to information significantly. Nevertheless, the new law establishes the principle of transparency (Lith. skaidrumo principas), which recognizes the importance of information in corporate insolvency proceedings and establishes some exceptions in the application of this general principle (the protection of personal information and trade secrets).
      5  2
  • Publication
    Komercinių paslapčių apsaugos ypatumai viešųjų pirkimų santykiuose
    [Peculiarities of trade secrets protection in public procurement]
    research article
    Birštonas, Ramūnas
    ;
    Teisė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019, t. 112., p. 21-45
    Straipsnyje nagrinėjamas pareigos užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą viešųjų pirkimų procedūroje teisinis reguliavimas ir komercinės paslapties taikymo šiuose santykiuose ypatumai.
      1
  • Publication
    Penki okupacijos dešimtmečiai šimtametėje Lietuvos teisės raidos panoramoje
    [Five decades of occupation in the light of centennial Lithuanian law development]
    research article
    Teisė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019, t. 111., p. 8-22
    Straipsnyje mėginama apibendrinti sovietmečio Lietuvos teisės mokslo raidos praradimų (ir pasiekimų) rezultatus ir pasvarstyti apie išliekamąją šių rezultatų reikšmę.
      1
  • Publication
    Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką
    [The concept of conflict of interest in Lithuanian and EU public procurement law and the case-law]
    research article
    Soloveičik, Deividas
    ;
    Teisė. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2019, t. 111., p. 45-66
    Iki tol, kol buvo įgyvendinta 2014 metų ES ir atitinkamai 2017 metų Lietuvos viešųjų pirkimų teisės reforma, interesų konfliktai viešuosiuose pirkimuose, jų samprata, požymiai, teisinis vertinimas, objektyvios praktinės apraiškos nebuvo plačiai analizuojamos nei teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje. Iš esmės šiuo aspektu pasikeitus teisinei ekosistemai, nurodytas mokslinis tyrimas tapo aktualus. Mokslinis interesų konfliktų teisinis pagrindimas tapo ypač reikalingas, kai teismai vienas po kito susidūrė su praktinėmis šio reiškinio situacijomis ir pradėjo kelti susijusius klausimus ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir, bent jau Lietuvos teismų atveju, adresavo klausimus ES teisminėms institucijoms. Atitinkamai ši publikacija yra skirta išspręsti minėtą akademinės analizės poreikį ir atsakyti į klausimus, kas yra laikoma intersų konfliktu bei kaip jį vertina ES ir Lietuvos teismai, nagrinėdami viešųjų pirkimų ginčus.
  • Publication
    E. Privatumo direktyvos įgyvendinimo problemos ir jų sprendimai e. Privatumo reglamento projekte
    [The Problems of Implementing the ePrivacy Directive and Their Solutions in ePrivacy Regulation]
    research article
    Teisė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019, t. 113., p. 139-154
    Per pastaruosius metus didelį susidomėjimą sukėlė įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (to-liau – BDAR); ypač daug informacijos buvo skleista apie didelių baudų taikymo galimybę ir žadamą perversmą asmens duomenų apsaugoje. Viso šio pasirengimo BDAR įgyvendinti fone buvo kuriamas kitas Europos Sąjungos reglamentas, kuris turi galimybę padaryti ne mažesnę įtaką elektroninių ryšių paslaugų rinkai – Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių, kuris yra svarstomas Europos Komisijoje ir valstybėse narėse.Galiojant e. Privatumo direktyvai išryškėjo jos taikymo problemų, siekiant suderinti nacionalines ryšio konfi-dencialumo taisykles, tačiau tikrovėje situacija atrodo toli nuo suderintos, valstybėms narėms skirtingai įgyvendinus direktyvą, ir su skirtingu direktyvos įgyvendinimu valstybėse narėse ir neefektyvia valstybių narių piliečių teisių apsauga ir jų įgyvendinimo lygmeniu.E. Privatumo direktyva neapima technologinių pokyčių, kurių atsirado telekomunikacijų ir skaitmeninių technologijų srityje per pastaruosius 15 metų (elektroniniai ryšiai nebėra iš esmės apriboti tradicinėmis teleko-munikacijos paslaugomis, tai skambučiai ar SMS žinutės), o naujos kartos (palyginti su skambučiais GSM tinklu ir SMS žinutėmis) internetinėms asmenų tarpusavio ryšio paslaugoms (virštinklinėms paslaugoms; angl. OTT (Over-the- Top) services;pvz., Viber, Whatsapp, Netflix etc.), šiuo metu galiojanti Europos Sąjungos elektroninių ryšių sistema, įskaitant e. Privatumo direktyvą, apskritai netaikoma.Straipsnyje pristatomas autoriaus nustatytų e. Privatumo direktyvos taikymo problemų sprendimo e. Privatumo reglamente vertinimas. Pasisakoma dėl specialių taisyklių, suteikiančių papildomą, palyginti su BDAR, teisinę apsaugą ar BDAR nustatytą apsaugą detalizuojančių, poreikio dėl elektroninių ryšių paslaugų specifikos. Auto-riaus vertinimu, e. Privatumo reglamento projekte nustatomos atnaujintos taisyklės, kurios atsižvelgia į pastarojo dešimtmečio technologinius pokyčius ir į paslaugų naudotojų lūkesčius dėl jų privatumo apsaugos elektroninių ryšių srityje. Nors e. Privatumo reglamento projekte nustatytas teisinis reguliavimas ir turi kritikuotinų elementų, tačiau, tikėtina, bent dalis e. Privatumo direktyvos taikymo problemų naujuoju reglamentavimu bus išspręsta
      1  1
  • research article;
    Journal of Eastern European criminal law. Bucuresti : Universul Juridic, 2018, iss. 2., p. 101-115
    The article provides the analysis of the concept of intensive supervision as one of electronic monitoring forms and as one of the origins of measures of constraint in the Republic of Lithuania, as well as of the problems of its regulation and application. Based on the European Court of Human Rights case law, constitutional jurisprudence, judicial practice and scientific doctrine, the article deals with the compliance of this measure of suppression with the principles of equality of rights, honor and dignity, as well as with the place of intensive supervision in the system of other measures of constraint.
      5
  • Publication
    Dar apie 1919 metų Lietuvos Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius
    [More about fundamental laws of Lithuanian Temporary Constitution of 1919]
    research article
    Teisė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018, t. 107., p. 157-164
    Straipsnyje diskutuojama 1918–1920 metais atsikuriančios Lietuvos valstybės konstitucinės raidos klausimu: ar antrasis iš eilės jos laikinas 1919 metų konstitucinis aktas buvo nauja pirmojo (1918 metų) redakcija, ar laikytinas visai nauja konstitucija.
      3  1
  • Publication
    Administracinė teisė Vaclovo Biržiškos akimis
    [Administrative law by Vaclovas Biržiška]
    research article
    Teisė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018, t. 108., p. 35-50
    Lietuvoje administracinės teisės paskaitos buvo pradėtos skaityti 1922 m. rudenį Lietuvos universitete. Skaitė jas V. Biržiška, pripažintas Lietuvos knygotyrininkas, dokumentotyrininkas, spaudos ir knygos istorijos žinovas, bibliografas, biografistikos pradininkas. V. Biržiška nėra išleidęs nė vieno veikalo, susijusio su administracine teise, išskyrus, manytina, administracinės teisės paskaitų planus, atspindėjusius administracinės teisės paskaitų turinį ir to meto teisininkų supratimą apie šią teisės šaką. Be to, tarpukario Lietuvoje iki 1939 metų nebuvo knygų, skirtų administracinės teisės studijoms. Taigi, tyrimo tikslas – išanalizuoti 1931–1932 ir 1936–1937 metų administracinės teisės dalyko planus bei 1935 m. ir 1937 m. išleistus paskaitų konspektus kaip vienintelius to meto administracinės teisės studijų šaltinius.
      18  3
  • Publication
    Administracinio teismo įstatymo projektai tarpukario Lietuvoje
    [Draft laws on administrative court in the interwar period in Lithuania]
    research article
    Teisė : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018, t. 109., p. 27-49
    Lietuvoje pirmas įstatymas, kurio pagrindu įsteigti administraciniai teismai, buvo priimtas 1999 m. Tačiau trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo steigiami administracinio teismo pirmtakai (Ministerijų juriskonsultų komisija, Steigiamojo Seimo skundų ir tardymo komisija, Valstybės Taryba). Visgi šios institucijos negalėjo prilygti teisminei viešosios administracijos veiklos kontrolei. Todėl ketvirtajame dešimtmetyje buvo rengiami pirmieji Administracinio teismo įstatymo projektai. Tokių projektų buvo parengta per dešimt, tačiau išlikusių tėra tik du. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti 1932 ir 1940 metais parengtų projektų, rastų Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, turinį bei rengimo aplinkybes.
      1