Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20799
Now showing 1 - 10 of 185
  • Publication
    Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymas(is) įvairioje aplinkoje
    [The development of the health competences of children with diabetes mellitus in diverse environments]
    research article;
    Socialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being., p. 112-128.
    Tyrimo objektas – vaikų, kurie serga cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymas(is) įvairioje aplinkoje. Straipsnio tikslas – atskleisti vaikų, kurie serga cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymą(si) įvairioje aplinkoje. Uždaviniai: 1) identifikuoti vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinką; 2) atskleisti, kaip ir kokioje aplinkoje cukriniu diabetu sergantys vaikai ugdosi sveikatos kompetencijas. Tyrimo klausimai: 1. Kokia yra reali vaikų, sergančių cukriniu diabetu, sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinka? 2. Kokius sveikatos kompetencijos aspektus cukriniu diabetu sergantys vaikai ugdo(si) skirtingoje aplinkoje? 3. Kokia ugdymo(si) aplinka yra priimtiniausia vaikams ir kodėl? Tyrimo metodai: teoriniai: mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas ir sisteminimas; empiriniai: duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu metodu; tyrimo duomenų analizei taikytas turinio (content) analizės metodas. Siekiant prisotinimo principo kokybiniame tyrime atlikti 7 interviu su vaikais (4 mergaitės ir 3 berniukai), sergančiais cukriniu diabetu. Tyrime išskirtos šešios vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos: gydymo įstaigų aplinka, šeimos, vasaros stovyklų / sanatorijų aplinka, savivaldaus mokymosi aplinka, socialinių medijų ir likimo draugų aplinkos. Empiriniu tyrimu atskleista, kad vaikams yra svarbu, jog ugdymo(si) aplinka būtų saugi ir jauki, leistų jiems atsiskleisti, būti savimi ir reikšti savo mintis, ugdytis per patirtį. Sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos organizatoriai turėtų motyvuoti vaikus ir įtraukti į šį procesą kuo įvairesnės įdomios veiklos ir kūrybiškų metodų.
      4
  • Publication
    Vidurinės mokyklos/gimnazijos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: nuo pasyvios link aktyvios geografijos
    [Secondary school/gymnasium geography curriculum update: from passive to active geography]
    research article
    Gerulaitis, Šarūnas
    ;
    Zigmas Kairaitis
    Geografija ir edukacija : mokslo almanachas = Geography and education : science almanac, p. 65-80
    Straipsnyje pateikiamos metodologinės prieigos, kuriomis grindžiamas Lietuvos vidurinės mokyklos (11–12 klasės) ir gimnazijos (III–IV klasės) geografijos ugdymo turinio atnaujinimas bei Bendrųjų geografijos ugdymo programų kūrimas. Siekiama atsakyti į klausimą „Kaip pagrįsti ir sistemingai susieti geografijos mokslo ir didaktikos raidos tendencijas, remiantis nūdienos geografinį ugdymą apibrėžiančiais tarptautiniais ir Lietuvos švietimo dokumentais?“ Analizuojami Lietuvos švietimo ir tarptautiniai dokumentai (chartijos, deklaracijos), apibrėžiantys ugdymo turinio atnaujinimo ir geografinio švietimo šiuolaikines tendencijas. Palyginama geografijos ir jos didaktikos (mokyklinės geografijos) istorinė raida ir perspektyva. Parodoma ugdymo pasiekimų sričių ir kompetencijų sklaida atskirose bendrojo ugdymo mokyklos pakopose.
      13
  • Publication
    Džeromas Seimūras Bruneris ir Džonas Diujis: pažinimo ir patyrimo jungtys
    [Jerome Seymour Bruner and John Dewey: connections of cognition and experience]
    research article
    Gerulaitis, Šarūnas
    Geografija ir edukacija : mokslo almanachas = Geography and education : science almanac, p. 81-87
    Esė analizuojamas Džeromo Seimūro Brunerio (Jerome Seymour Bruner) ir Džono Diujo (John Dewey) požiūris į aplinką, kurioje vyksta ugdymosi procesas, lyginamas konstruktyvizmo filosofijos krypties – pozityvizmo ir pragmatizmo – klasikų požiūris į ugdymą. Šie mokslininkai augo ir kūrė toje pačioje amerikietiškoje švietimo sistemoje, priešinosi to meto esančiai bihevioristinei ugdymo filosofijai, ieškojo naujų idėjų, tarkim, kaip mokytis iš patirties, per praktiką, kaip prasmingą veiklą nukreipti į mokymą(si), taip pat reformavo to meto švietimo sistemą. Atsižvelgiant į šiandienos aktualų – įtraukųjį – ugdymą, galima teigti, kad Dž. S. Brunerio idėjos – aktyvus mokinio mokymasis, spiralinis mokymasis ir pastoliavimas – yra aktualios ir prasmingos. Dž. Diujo mokykla – atvira, demokratiška, leidžianti skleistis ir augti kiekvienam, – turi būti „gyva“ tam, kad mokiniai išmoktų spręsti savo ar visuomenės problemas, su kuriomis susiduria ir mokykloje, ir už jos ribų. Čia prasmingai siejasi ir Marijos Lukšienės išsakytas teiginys, kad reikia kurti atvirą žmogų, o per jį – atvirą kultūrą. Kultūros ir žmogaus atvirumas neatskiriamas nuo demokratiškumo (Lukšienė, 2013).
      10  1
  • Publication
    Inteligencja emocjonalna, studenci i Covid
    [Emotional intelligence, students and Covid]
    conference paper
    Uniwersytet - raport z rubieży = A University - a report from the frontier / editing by Anna Murawska, Paula Wiażewicz-Wójtowicz. Szczecin : Uniwersytet Szczeciński, 2022. ISBN 9788379725571., p. 119-120
      1
  • Publication
    Socialinės medijos aukštajame moksle: studentų palankumas socialinių medijų naudojimui
    [Social media in higher education: students’ acceptance of social media use]
    research article;
    Puodžiukaitienė, Živilė
    ;
    Arbutavičius, Gintaras
    Socialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 20, no. 2., p. 74-96
    Švietimo kontekste socialinių medijų kaip naujųjų technologijų vertinimo klausimas mokymo ar mokymosi aplinkoje yra aktualus kaip mokymo(si) proceso tobulinimo prielaida. Šio tyrimo tikslas yra ištirti veiksnius, lemiančius studentų palankumą socialinėms medijoms, kitaip sakant, socialinių medijų priėmimą ir jų naudojimą aukštojo mokslo studijose ir mokymo / mokymosi procese. Tyrime buvo siekta ištirti, kokiu lygiu studentai priima socialines medijas, kaip jas vertina mokymosi aplinkoje, ar yra ryšys tarp elgesio intencionalumo ir medijų naudojimo, kaip demografiniai studentų veiksniai veikia socialinių medijų priėmimą. Konstruojant šio tyrimo modelį teoriniu pagrindu buvo pasirinktas UTAUT modelis. Tačiau remiantis realiomis tyrimo aplinkybėmis ir teorinėmis kitų autorių įžvalgomis UTAUT modelis buvo šiek tiek modifikuotas. Daugialypė regresinė analizė atskleidė statistikai reikšmingus ryšius tarp elgesio intencionalumo ir panaudojimo galimybių, požiūrio į socialines medijas ir rezultatų įrodomumo. Didžiausią įtaką daro požiūris į socialines medijas. Kiti du svarbūs elementai yra rezultatų įrodomumas ir panaudojimo galimybės. Tiesinė regresija taip pat rodo, kad tarp elgesio intencionalumo ir socialinių medijų naudojimo egzistuoja statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys. Kalbant apie demografinius faktorius, taikant Stjudento t kriterijų nustatyta, kad vaikinų ir merginų požiūris nesiskiria aritmetiškai ir nėra statistiškai reikšmingų požiūrio skirtumų. Tyrimas atliktas su išlygomis pirmiausia atsisakius naudojimo savanoriškumo / privalėjimo faktoriaus, kadangi socialinių medijų naudojimas nėra privalomas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose. Tyrimui pasitelkta netikimybinė patogioji imtis, kadangi tyrimas yra žvalgomojo pobūdžio. Tolimesniuose tyrimuose imtis turėtų tiksliau atspindėti generalinę aibę. Taip pat reikėtų tobulinti teorinį modelį.
      84
  • Publication
    Paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis vertinimas
    [Evaluation of Adolescents’ Communication With Parents on Sexuality Topics]
    research article; ;
    Česnavičienė, Jūratė
    Pedagogika. Vilnius : Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademija, 2022, t. 146, Nr. 2., p. 148-163
    Straipsnyje, naudojant klausimyną Bendravimo šeimoje apie lytiškumą koeficientas (The Family Sex Communication Quotient, FSCQ), siekiama atskleisti paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis aspektus ir kaip tai susiję su paauglių suvokiamu komfortu, informacijos ir tėvų vaidmens svarbos suvokimu. Nustatyta, kad paauglių bendravimo su tėvais lytiškumo temomis lygis yra vidutiniškas ir kad paaugliai labiau linkę šiais klausimais bendrauti su motinomis.
      4  5Scopus© SNIP 0.326
  • research article
    Socialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 20, no. 1., p. 51-62
    Straipsnyje keliami šie probleminiai klausimai: kokia būsimų pedagogų gero grįžtamojo ryšio samprata nuotolinėse studijose, kokius grįžtamojo ryšio bruožus atpažįsta būsimi pedagogai. Straipsnio tikslas yra atskleisti būsimų pedagogų sampratą apie tai, koks yra geras grįžtamasis ryšys, gaunamas nuotolinėse studijose. Tyrimas organizuotas 2021 m. sausio–kovo mėn. Taikytas literatūros šaltinių ir teisės aktų analizės metodas, taip pat duomenų rinkimo metodas – atviri klausimai, nebaigti sakiniai. Dėl COVID-19 situacijos tyrimas vyko nuotoliniu būdu, buvo panaudotas IT įrankis „Google Forms“. Remiantis būsimų pedagogų samprata kokybiniame tyrime atskleisti gero grįžtamojo ryšio požymiai nuotolinėse studijose, išskirtos dvi kategorijos: 1) gero grįžtamojo ryšio požymiai, atitinkantys minimus pedagoginėje mokslinėje ir metodinėje literatūroje; 2) grįžtamojo ryšio požymiai (būsimųjų pedagogų nuomone), neminimi pedagoginėje mokslinėje ir metodinėje literatūroje. Prie antrosios kategorijos priskiriami požymiai negali būti įvardijami kaip būdingi geram grįžtamajam ryšiui, tačiau tai atskleidžia nepakankamą būsimų pedagogų suvokimą, galimą aplinkybių poveikį ar net egocentrišką poziciją. Šie pastebėjimai svarbūs studijų proceso tobulinimui, kadangi suponuoja aiškesnius metodinius, dalykinius akcentus. Atliekant duomenų analizę (būsimųjų pedagogų įvardytus gero grįžtamojo ryšio ypatumus) buvo išskirtos šios subkategorijos: sukuriama maloni, saugi ir geranoriška aplinka; daromas teigimas poveikis; padedama ar paskatinama įsivertinti; aiškus grįžtamasis ryšys (žr. 1 kategoriją). Būsimi pedagogai, įvardydami, kas yra geras grįžtamasis ryšys, minėjo palankią, geranorišką aplinką grįžtamojo ryšio metu; dėmesio skyrė metodiniams grįžtamojo ryšio teikimo aspektams (pateikiamos tobulinimo rekomendacijos, grįžtamasis ryšys aiškus ir skatinantis įsivertinti), tačiau visai neužsiminė apie aktualumą taikyti skirtingus grįžtamojo ryšio tipus, taip pat apie tai, kad pirmiausia teikiami pozityvūs komentarai; svarbu kalbėti pagrįstai ir argumentuojant; kalbėti apie tai, kas sujaudino, kokius sukėlė jausmus; kalbėti apie požiūrį, asmens veiklą, bet ne apie asmenį. Šis tyrimas atskleidė, kad būsimiesiems pedagogams reikia atidžiau studijuoti gero grįžtamojo ryšio ypatumus, jo organizacinius aspektus ar net atsisakyti galimai egocentriškos pozicijos (pvz., įvardijo, kad svarbu tik pozityvūs pastebėjimai, tik pagyrimai). Geras grįžtamasis ryšys negali būti tik komplimentai, tik gerų dalykų įvardijimas – tokiu atveju ryšys nebus objektyvus, visapusiškas ir konstruktyvus.
  • Publication
    Tėvų patirtys ruošiantis vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą, lankyti pradinę bendrojo ugdymo mokyklą
    [The Experiences of Parents in Preparation of Their Child With Autism Spectrum Disorder to Attend Primary School]
    research article;
    Pedagogika. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, 2022, vol. 147, vol. 3., p. 164-182
    Straipsnyje pateikiami kokybinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys autizmo spektro sutrikimą (toliau ASS) turinčių vaikų tėvų patirtis rengiantis vaikui pradėti lankyti pra-dinę bendrojo ugdymo mokyklą. Tyrime išryškėjo keturi svarbūs ASS turinčių vaikų rengimosi mokyklai aspektai: mokyklos pasirinkimo dilemos ir kriterijai, bendradarbiaujančio santykio su mokykla užmezgimas prieš pradedant vaikui lankyti mokyklą bei vaiko pasirengimas mokyklai.
      2Scopus© SNIP 0.326
  • Publication
    Discourse-Annotated Corpus for Foreign Language Teaching/Learning: Prior Knowledge Meaning
    [Diskurso anotuotas tekstynas užsienio kalbų mokymui(si): išankstinių žinių reikšmė]
    research article;
    Lobato Miranda, Guilhermina
    ;
    ;
    Gulbinskienė, Dalia
    Pedagogika. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, 2022, vol. 147, no. 3., p. 183-197
    The process of teaching and learning is characterized by the usage of prior knowledge schemas in the procedure. The research aims to explore the meaning of initial knowledge in the process of teaching and learning a foreign language at more advanced levels while developing and using discourse-annotated corpora. The research reveals two essential dimensions-organizational and personal, which structurally represent the experience of the research participants.
      2  1Scopus© SNIP 0.326
  • Publication
    Geografijos bendroji programa: kompetencijų ugdymo link
    [Geography general education programme: towards competence development]
    research article
    Gerulaitis, Šarūnas
    ;
    Geografija ir edukacija : mokslo almanachas = Geography and education : science almanac. Vilnius : Lietuvos geografų draugija, 2022, Nr. 10., p. 99-109
    Straipsnyje apibendrinami svarbiausi ugdymo turinio kaitos etapai ir per švietimo reformos dvidešimtmetį atlikti darbai, išskirtinai pabrėžiant geografijos ugdymo turinio kaitą. Aptariami svarbiausi strateginiai švietimo dokumentai, kuriais remiantis buvo kuriamos ir naujinamos Bendrosios programos. Patvirtinus Valstybinės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (Lietuvos Respublikos Seimo..., 2012), „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ (Keiskime..., 2018) buvo rengiami detalesni švietimo dokumentai: „Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija“ (Valstybinė..., 2013), Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas (Lietuvos Respublikos švietimo..., 2015), Geros mokyklos koncepcija (Geros..., 2015) ir Bendrųjų programų atnaujinimo gairės (Bendrųjų..., 2019). Vienas iš svarbiausių dokumentų – Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, kurių paskirtis – nurodyti Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo kryptis, siekiant užtikrinti aukštesnę bendrojo ugdymo kokybę. Remiantis jau Lietuvoje įsitvirtinusia šiuolaikine ugdymo turinio samprata, dabartinėse ugdymo programose keliamas tikslas – ugdyti mokinio kompetencijas, t. y. gebėjimus veikti tam tikroje srityje ir savo veikloje remtis vertybinėmis nuostatomis. Pristatomi Geografijos bendrosios programos naujausi į mokinių kompetencijų ugdymą orientuoti dokumentai ir nagrinėjami iššūkiai mokytojams ir mokyklai kuriant ir įgyvendinant naują mokymosi turinį ir mokinių pasiekimų vertinimo kaitą.
      18