Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20799
Now showing 1 - 10 of 99
  • Publication
    Kalėdinės tėvų ir vaikų dovanos kaip rūpesčio komunikacija
    [Christmas gifts exchange between parents and children as a means of communicating care]
    research article
    Tautosakos darbai. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, t. 62., p. 68-85
    Visuomenės apklausos įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, liudija, kad Kalėdos– intensyviausias dovanų teikimo metas. Šių dovanų teikimo centre atsiduria patys artimiausi šeimos nariai – tėvai apdovanoja vaikus, o šie, jau užaugę, patys perima dovanojančiojo vaidmenį. Fenomenologinėje antropologijoje atliekami kasdienių praktikų tyrimai leido į šį plačiai žinomą paprotį pažvelgti per asmeninių pasakojimų vaizdinius. Siekiant atskleisti, kaip kuriamas ypatingas dovanojančiojo ir gavėjo ryšys, buvo analizuojami individualūs patyrimai, užfiksuoti kaip nestruktūruoti interviu su pateikėjais, ir pačios autorės prisiminimai. Pastebėta, kaip, bėgant metams, pasikeičia dovaną duodančiojo ir gaunančiojo vaidmenys, tampantys ne tik inversiniai, bet ir asimetriniai – pareiga atsilyginti už gautas dovanas perkelia šio veiksmo intenciją ateinančioms kartoms. Kalėdų kontekste ypatinga svarba tenka ir dedamų pastangų intensyvumui, tarp jų – miego ir bemiegių naktų sąryšiui. Tyrimas leido pažvelgti į dar vieną aspektą – per dovaną, kaip nekalbinę komunikacijos formą, artimiesiems pavyksta susikalbėti – be žodžių, be atskiro reflektavimo, bet per patiriamą žinojimą, fenomenologijoje vadinamą gyvenama patirtimi (angl. lived experience).
  • research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021, vol. 12, no. 1., p. 8-28
    Straipsnyje gretinamos atvirosios visuomenės ir organiškosios valstybės sampratos. Aptariama atvirosios visuomenės koncepto atsiradimo genezė ir išryškinamos pamatinės jos prasmės Henri Bergsono ir Karlo Popperio tekstuose. Abiejų sąvokos kūrėjų koncepcijoms būdingi bendri bruožai – siekiai filosofiškai pagrįsti tarptautinį bendradarbiavimą, taiką, demokratiją, socialinį teisingumą, nuolatinės institucijų reformos būtinybę. Tačiau pagrindimo pobūdis skiriasi. Popperio nuomone, tam užtenka racionalaus dialogo ir būtina svarstyti paties racionalumo modalumus. Priešingai tam tikroms istoriografijoje įsitvirtinusioms nuomonėms, Bergsonas neneigia racionalumo būtinybės atvirosios visuomenės formavimosi koncepcijoje, bet siekia nuodugnesnio jo antropologinio pagrindimo trukmės intuicijoje. Abiem atvejais atvirosios visuomenės koncepcija buvo sukurta reaguojant į laikotarpio problemas ir dvasią. Į tas pačias problemas reagavo ir Lietuvos mąstytojai, sukūrę organiškosios valstybės teoriją. Ir turiniu, ir antropologiniu pagrindimu organiškoji valstybė struktūriškai atitinka Popperio, o ypač Bergsono, atvirosios visuomenės koncepciją.
  • Publication
    The Relationship of Vydunas' Ideas to Friedrich Nietzsche's Philosophy
    [Vydūno idėjų santykiai su Friedricho Nietzsche’s filosofija]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2020, t. 103., p. 81-88
    This article continues the historical study of Lithuanian reception of Friedrich Nietzsche that began in Independent Lithuania. The center of my inquiry is the relationship of Nietzsche’s philosophy to Vydūnas’ ideas, which are prima facie ideologically opposite to Nietzsche’s. The first chapter analyzes the relevant works of Vydūnas in chronological order; the second one provides a more general comparison of his and Nietzsche’s thoughts. Finally, we conclude that in the most general sense, the similarities of their philosophies are based on Vydūnas’ disposition to the affirmation of the life and of the meaningfulness of all creative powers. Such a disposition always results in a positive assessment of activity, strength, and determination to overcome obstacles and even to rise above one’s human condition.
    Scopus© SNIP 0.57
  • Publication
    Faith and Reason in the Theories of Open and Closed Society
    [Ticība un prāts teorijās par atvērtu un slēgtu sabiedrību]
    research article
    Reliģiski-filosofiski raksti. Rīga : Latvijas Universitātes Filozofijas un socioloģijas institūts, 2020, [vol.] 28., p. 34-54
    The article deals with the views of two eminent philosophers – Henry Bergson and Karl Popper, who are considered as representing different trends in European thought. The originality of the present article consists in an attempt to bridge the gap between the outlooks of both thinkers by way of looking for points of coincidence in their understanding of the open/closed society dichotomy. The article proposes to distinguish between the use of the terms openness and closedness, as well as by underscoring the rationalistic versus fideistic character in understanding morality by both authors.
      1Scopus© SNIP 0.111
  • Publication
    A forgotten philosopher Juozapas Čepėnas: ethic insights
    [Etinės užmirštojo filosofo Juozapo Čepėno idėjos]
    research article; ;
    Filosofija, sociologija. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2020, vol. 31, no. 1., p. 61-69
    The article deals with ethic insights of the priest Juozapas Čepėnas (1880–1976), who published a study cycle on Nietzsche. This cycle is significant in the context of an early reception of Nietzsche’s ideas in Lithuania; however, the author himself appears to remain an undeservedly forgotten thinker of the national school of thought. The article attempts to bring back Čepėnas’ philosophical outlooks and analyse the factors that shaped his philosophical position such as his academic upbringing in German classical universities and Čepėnas’ subsequent activities overstepping the boundaries of a clerical work. The article offers a new interdisciplinary approach in reviewing Čepėnas’ dissertation thesis that earned him a Degree of Doctor of Philosophy of Freiburg University. The thesis is analysed in comparison to other Čepėnas’ philosophical writings on Dostoevsky produced at the period of university studies and later during his clerical service in Lithuania. Ethical aspects of Čepėnas’ thesis continue to hold relevance until the recent period of philosophical development. Čepėnas’ writings are viewed in parallel analysis with a spectrum of the Lithuanian existential thought. Critical contemplations on ethical principles in the cycle of articles on Nietzsche’s philosophy are emphasised. The article attempts to clarify Čepėnas’ understanding of the egotism of the superhuman, the reasons and the content of supplements of Christian ethics, and the concept of the secular purpose of life.
    WOS© IF 0.351WOS© AIF 2.442Scopus© SNIP 0.391
  • Publication
    Jean-Paul Sartre’o proza kaip filosofinės minties atspindys
    [Jean-Paul Sartre's Prose as a Reflection of Philosophical Thought]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2020, t. 103., p. 100-107
    Straipsnyje tęsiama žurnalo Logos Nr. 94 ir Nr. 95 numeriuose pradėta Jean-Paul Sartre’o pasaulėžiūros analizė. Šiame, jau trečiame, straipsnyje apie J. P. Sartre’ą pažvelgiama į pasaulėžiūros atspindžius jo literatūros kūriniuose. Čia J. P. Sartre’o grožinės literatūros veikalai matomi ir analizuojami kaip tokie ir jo mokslinės-filosofinės literatūros kontekste. Mūsų straipsnyje pažymima, kad žmogaus būties klausimai, analizuojami jo literatūros kūriniuose, yra tiek pat skvarbūs, kaip ir jo filosofijos veikaluose. Šiame straipsnyje daromos išvados išanalizavus ryškiausius J. P. Sartre’o literatūrinius veikalus: Velnias ir gerasis Dievas (pranc. Le Diable et le Bon Dieu, 1951), Už uždarų durų (pranc. Huis clos, 1944), Musės (pranc. Les mouches, 1943), Šleikštulys (pranc. La nausée, 1938) ir kai kuriuos kitus. Pastebima, kad literatūrinių veikalų herojai savo elgesiu, mintimis, tikslais akivaizdžiai atspindi egzistencializmo filosofijos pavyzdžius. Čia herojai siekia humanizmo būtent per egzistencinį mąstymą, per egzistencinę elgseną. Siekdami humanizmo jie protestuoja prieš tokį sociumą, kuriame žmogaus ego tenkinimas pavirto ne tik gyvenimo rutina, bet ir tikslu. J. P. Sartre’o literatūriniuose veikaluose įžvelgiamas aiškus suvokimas, kad žmogaus galimybė daryti pasirinkimus yra tas metodas, kuris gali vesti prie humanizmo, ant kurio, kaip pamato, galima statyti kitokį sociumą. Būtent kelias kitokio sociumo link ir pats naujos kokybės sociumas kaip idealas atsispindi J. P. Sartre’o ne literatūriniuose, o filosofiniuose veikaluose: Egzistencializmas – tai humanizmas (pranc. L’existentialisme est un humanisme, 1946), Sąsiuviniai, skirti moralei (pranc. Cahiers pour une morale, 1983), Dialektinio proto kritika (pranc. Critique de la raison dialectique I et II, 1960, 1985) ir kituose. Straipsnyje konstatuojama, kad J. P. Sartre’o grožinės literatūroje egzistuojantis pesimizmas dėl žmogaus būties neatrodo toks beviltiškas, jei tą būtį apmąstysime jo filosofinių veikalų fone. ĮVADAS Le
    Scopus© SNIP 0.57
  • research article
    Socialinių mokslų studijos. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 11, no. 1., p. 19-36
    Straipsnyje nagrinėjamos atvirosios visuomenės ir jos teisinio identiteto tyrimo metodologinės prieigos. Dažniausiai atvirosios visuomenės samprata grindžiama K. R. Popperio išplėtotu požiūriu, kuris apibrėžė, tikėtina, vis labiau depersonifikuotos visuomenės raidą. Jos plėtimasis – tai mąstymas į plotį. Dėl mąstymo į plotį be jį atitinkančio mąstymo gylio Vakarų civilizacija yra pakliuvusi į egzistencinę krizę (P. Aleksandravičius). Tai patvirtina IT raidos raiškos formos. Todėl vėl prisiminta H. Bergsono atvirosios visuomenės samprata, kurios pagrindinis principas – brolybė. Pilietinė visuomenė intuityviu lygiu kuriasi ir veikia šio principo pagrindu. Todėl atvirosios visuomenės teisinio identiteto tyrimo metodologiniai iššūkiai yra susieti suminėtų sampratų pasirinkimu.
      1
  • Publication
    Išsimokslinusių piliečių bendrija
    [The union of scientifically enlightened citizens]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2019, t. 101., p. 46-54
    Straipsnyje analizuojama, kokių pasekmių galėtume tikėtis atsisakę idėjos, jog egzistuoja mokslinis žinojimas kaip savarankiškas universalus patyrimo būdas, kurį mokslo institucijos, jį susiedamos su prigimtine pasaulio tvarka, yra pajėgios apsaugoti nuo išorinių nemokslinių (politinių, ekonominių, etinių ar socialinių) faktorių. Jei spekuliatyviniai bandymai įsteigti ir/arba sukonstruoti mokslinį žinojimą yra kontraproduktyvūs, turime apsvarstyti galimybę konvertuoti „mokslinio žinojimo“ sąvoką į tam tikrą posthumanistišką mokslinį patyrimą. Mano nuomone, deramai suprasti mokslinę veiklą galime ne koncentruodamiesi į metodologinius mokslinių disciplinų pajėgumus, bet „perkraudami“ patį „tyrimo režimą“: tuomet mokslinis patyrimas virsta praktiniu įgūdžiu medijuoti socialines ir politines problemas, skaitmenizuotą technologinę erdvę ir biologijos (plačiąja prasme) sferą.
    Scopus© SNIP 0
  • Publication
    H. Bergsono brolybės koncepcija ir šiuolaikinės Europos formavimasis
    [H. Bergson’s conception of fraternity and the formation of contemporary Europe]
    journal article
    Socialinių mokslų studijos. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 11, no. 1., p. 7-18
    Straipsnyje analizuojama brolybės sąvoka. Respublikos šūkyje, šalia laisvės ir lygybės konceptų, ji pasižymi specifiniu statusu. Atskleidžiama, kaip šiai sąvokai teikiama prasmė lemia demokratijos ir visuomenės apskritai suvokimą bei jų istorinio vystymosi kryptį. Remiantis Henri Bergsono tyrimais, atskleidžiamas esminis antikinės ir moderniosios demokratijos skirtumas, formuluojamas per „uždarumo“ ir „atvirumo“ sąvokų prizmę. Bergsono atviros visuomenės koncepcija yra ypatingo psichologinio ryšio tarp žmonių proveržio istorijoje refleksija arba ikipolitinio fenomeno raiškos politikos sferoje apmąstymas. Brolybės sąvoka yra šio ryšio ir šio fenomeno įvardijimas. Straipsnyje išskiriami kai kurie esminiai Didžiosios Prancūzijos revoliucijos bei XIX amžiuje vykusių revoliucijų momentai, kurių analizė atskleidžia unikalų brolybės fenomeną, dažnai neapčiuopiamą tradiciniais socialinių mokslų metodais. Analizuojant ryškėja ir moderniaisiais laikais besiformuojanti Europos idėja bei jos ateities perspektyvos.
      4  3
  • Publication
    Socialinio atvirumo kilmė ir prasmė Bergsono ir Popperio mąstyme
    [The origin and meaning of social openness in Bergson’s and Popper’s thought]
    research article
    Problemos. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019, vol. 95., p. 55-66
    Straipsnyje analizuojama socialinio atvirumo kilmė ir prasmė H. Bergsono ir K. R. Popperio mąstyme, siekiant atskleisti pamatinę atviros visuomenės sąvokos reikšmę jos kūrėjų darbuose. Pirmoji straipsnio dalis yra skirta H. Bergsono uždaros visuomenės formavimosi tyrimui, atspirties tašku pasirinkus žmogaus reakcijos į mirtį analizę. Antroji dalis atskleidžia H. Bergsono teigiamą socialinio atvirumo procesą, kurio antropologinis pamatas – instinkto konversija į intuiciją arba proto realizuojamas kontaktas su gyvybinio polėkio principu. Trečiojoje dalyje yra tiriamas K. R. Popperio uždaros ir atviros visuomenės konceptas H. Bergsono filosofijos kontekste.
      1Scopus© SNIP 0.382