Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20799
Now showing 1 - 10 of 18
  • research article
    Socialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 20, no. 1., p. 51-62
    Straipsnyje keliami šie probleminiai klausimai: kokia būsimų pedagogų gero grįžtamojo ryšio samprata nuotolinėse studijose, kokius grįžtamojo ryšio bruožus atpažįsta būsimi pedagogai. Straipsnio tikslas yra atskleisti būsimų pedagogų sampratą apie tai, koks yra geras grįžtamasis ryšys, gaunamas nuotolinėse studijose. Tyrimas organizuotas 2021 m. sausio–kovo mėn. Taikytas literatūros šaltinių ir teisės aktų analizės metodas, taip pat duomenų rinkimo metodas – atviri klausimai, nebaigti sakiniai. Dėl COVID-19 situacijos tyrimas vyko nuotoliniu būdu, buvo panaudotas IT įrankis „Google Forms“. Remiantis būsimų pedagogų samprata kokybiniame tyrime atskleisti gero grįžtamojo ryšio požymiai nuotolinėse studijose, išskirtos dvi kategorijos: 1) gero grįžtamojo ryšio požymiai, atitinkantys minimus pedagoginėje mokslinėje ir metodinėje literatūroje; 2) grįžtamojo ryšio požymiai (būsimųjų pedagogų nuomone), neminimi pedagoginėje mokslinėje ir metodinėje literatūroje. Prie antrosios kategorijos priskiriami požymiai negali būti įvardijami kaip būdingi geram grįžtamajam ryšiui, tačiau tai atskleidžia nepakankamą būsimų pedagogų suvokimą, galimą aplinkybių poveikį ar net egocentrišką poziciją. Šie pastebėjimai svarbūs studijų proceso tobulinimui, kadangi suponuoja aiškesnius metodinius, dalykinius akcentus. Atliekant duomenų analizę (būsimųjų pedagogų įvardytus gero grįžtamojo ryšio ypatumus) buvo išskirtos šios subkategorijos: sukuriama maloni, saugi ir geranoriška aplinka; daromas teigimas poveikis; padedama ar paskatinama įsivertinti; aiškus grįžtamasis ryšys (žr. 1 kategoriją). Būsimi pedagogai, įvardydami, kas yra geras grįžtamasis ryšys, minėjo palankią, geranorišką aplinką grįžtamojo ryšio metu; dėmesio skyrė metodiniams grįžtamojo ryšio teikimo aspektams (pateikiamos tobulinimo rekomendacijos, grįžtamasis ryšys aiškus ir skatinantis įsivertinti), tačiau visai neužsiminė apie aktualumą taikyti skirtingus grįžtamojo ryšio tipus, taip pat apie tai, kad pirmiausia teikiami pozityvūs komentarai; svarbu kalbėti pagrįstai ir argumentuojant; kalbėti apie tai, kas sujaudino, kokius sukėlė jausmus; kalbėti apie požiūrį, asmens veiklą, bet ne apie asmenį. Šis tyrimas atskleidė, kad būsimiesiems pedagogams reikia atidžiau studijuoti gero grįžtamojo ryšio ypatumus, jo organizacinius aspektus ar net atsisakyti galimai egocentriškos pozicijos (pvz., įvardijo, kad svarbu tik pozityvūs pastebėjimai, tik pagyrimai). Geras grįžtamasis ryšys negali būti tik komplimentai, tik gerų dalykų įvardijimas – tokiu atveju ryšys nebus objektyvus, visapusiškas ir konstruktyvus.
  • Publication
    Bendruomenės samprata mokytojų, mokinių, social work mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūriu, atliepiant geros mokyklos koncepciją
    [The concept of community in meeting the concept of a good school from the perspectives of teachers, students, parents, and school administration]
    research article
    Social inquiry into well-being = Socialinės gerovės tyrimai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021, vol. 19, no. 1., p. 105-118
    Straipsnyje aptariami kiekybinio ir kokybinio kompleksinio tyrimo rezultatai („Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis1 ). Tyrime dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai – administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I–IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu, anketavimas. Anketinės apklausos duomenų statistinė analizė atlikta kompiuterine programa „SPSS Statistics17.0“. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai atskleistas bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės požiūris į bendruomenę kaip svarbų elementą mokykloje, atliepiant „Geros mokyklos koncepciją“. Tyrimo objektas – bendruomenės samprata mokytojų, mokinių, mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūriu, atliepiant „Geros mokyklos koncepciją“. Tyrimo tikslas – atskleisti bendruomenės sampratą geroje mokykloje mokytojų, mokinių, mokinių tėvų, mokyklos administracijos požiūriu, atliepiant geros mokyklos koncepciją. Kokybinio tyrimo metu atskleista, kad mokyklos administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai kaip vieną iš gerą mokyklą atskleidžiančių požymių įvardijo mokyklos bendruomenę (tik nurodė skirtingus bendruomenės požymius). Tačiau kiekybinis tyrimas parodė, kad mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai bendruomenės kaip besimokančios organizacijos nenurodė kaip vieno iš penkių svarbiausių geros mokyklos požymių. Kokybiniu tyrimu atskleistos skirtingos bendruomenės sampratos: mokyklos administracijos atstovai bendruomenei mokykloje, atliepdami „Geros mokyklos koncepciją“ (2015), priskiria daug bruožų, o mokytojai įvardija tik besimokančią bendruomenę; mokinių tėvų nuomone, bendruomenė turi būti kartu diskutuojanti ir kurianti mokyklos strategiją, o mokiniai išskiria bendradarbiaujančios bendruomenės bruožą. Mokyklų administracijos atstovų bendruomenės samprata puikiai atliepia Lietuvos teisės aktuose, mokslinėje literatūroje minimus, susitartus bendruomenės bruožus: besimokanti, reflektuojanti, susitelkusi, bendradarbiaujanti, atvira, empatiškai besirūpinanti kiekvieno nario savijauta. Kitų mokyklos bendruomenės tikslinių grupių (mokytojų, mokinių, mokinių tėvų) bendruomenės samprata geroje mokykloje fragmentuota, nepakankamai atliepia mokyklos bendruomenės sampratą, remiantis „Geros mokyklos koncepcija“.
      23  9
  • Publication
    Bendrojo ugdymo mokyklų skelbiamos pažangos paskirties suvokimas: bendruomenių požiūris
    [Perception of the progress announced by general education schools: a community approach]
    research article
    Socialinis darbas = Social work : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, vol. 18, no. 2., p. 25-73
    Straipsnyje pristatomas bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūris į skelbiamos bendrojo ugdymo mokyklos (toliau – Mokyklos) pažangos paskirties suvokimą. Stinga mokslinio tyrinėjimo aiškinantis koks Mokyklų bendruomenių požiūris į pažangos skelbimo paskirtį. Keliami probleminiai klausimas - kaip bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių nariai suvokia Mokyklos pažangos skelbimo paskirtį, koks jų požiūris į tai, kokia teisinė bendrojo ugdymo mokyklų prievolė skelbti savo pažangą. Nacionalinis siekis, kad 2022 m. visos bendrojo ugdymo mokyklos skelbtų savo Mokyklos pažangos ataskaitas, tačiau kaip nurodoma ir naujausiose švietimo ataskaitose, prie šio siekinio artėjama per lėtai. Todėl tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūrį į Mokyklos pažangos skelbimą. Tyrimo objektas – bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūris į Mokyklos pažangos skelbimą. 2018 m. vykdytas interviu, kuriame dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai - administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I–IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Analizuojant švietimo teisinius dokumentus atskleista, kad bendrojo ugdymo mokyklos nėra aiškiai privalomai įpareigotos skelbti savo mokyklų pažangą, tačiau tai yra švietimo strateginė siekiamybė, kaip vienas iš šiuolaikinės, geros mokyklos požymių Remiantis bendrojo ugdymo mokyklų administracijos, mokytojų, tėvų ir mokinių duomenimis, mokyklos pažanga yra skelbiama dėl išorinių ir vidinių veiksnių, taip pat atskleistas skirtingas Mokyklų bendruomenių požiūris į Mokyklos pažangos skelbimą. Visos bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės grupės (mokyklų administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai ir mokinių tėvai) kalbėdamos apie išorinius Mokyklos pažangos skelbimo veiksnius įvardina viešumo principo atliepimą. Mokyklų administracijos atstovai ir mokiniai mokyklos pažangos skelbimą sieja ir su naujų mokinių pritraukimu. Tačiau mokyklų administracijų atstovų tyrimu atkleista nepakankamai suvokta Mokyklos pažangos skelbimo paskirtis (viešumas, atskaitomybė prieš visuomenę ir kt.), nebuvo įvardintas mokymosi vienas iš kitų aspektas ir aiškiai išsakyta abejonė dėl skelbimo tikslingumo (skelbiama, nes šiuo metu to reikia švietimą koordinuojančioms organizacijoms). Įvardinami vidiniai veiksniai atkleidžia Mokyklų skelbiamos mokyklos pažangos aktualumo suvokimą, išskirtos kategorijos: dėl pasidžiaugimo ir įkvėpimo tobulėti, dėl pasidžiaugimo ir įsipareigojimo; dėl mokymosi vienas iš kito. Mokytojai, mokiniai, jų tėvai Mokyklos pažangos skelbimą sieja su mokymusi vienas iš kito, tačiau nei vienas administracijos atstovas to neįvardino. Mokiniai ir jų tėvai mano, kad Mokyklos pažangos skelbimas leidžia pasidžiaugti rezultatais ir įkvepia daryti dar daugiau, patvirtina ir nuramina, kad teisingu keliu einama, tačiau mokyklų administracija tai sieja su vidiniais įsipareigojimais – pasidžiaugti, bet kartu ateina įsipareigojimas kitą kartą daryti dar geriau.
      1  1
  • Publication
    Inovacijos, svarbios mokyklų pažangai jų bendruomenių požiūriu
    [The most important innovations for schools’ development according to their communities]
    research article
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, vol. 18, no. 1., p. 65-79
    Straipsnyje pristatomas 2018 m. vykdytas tyrimas, kuriame dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai – administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I–IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tai kompleksinio tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis1 . Mokyklų bendruomenių, kaip svarbaus veiksnio kuriant gerą mokyklą, požiūris į mokyklos pažangai svarbias inovacijas Lietuvoje netyrinėtas. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai tyrinėjama kokios inovacijos, bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūriu, yra svarbios mokyklų pažangai. Keliami probleminiai klausimai, kokios inovacijos yra svarbios mokyklų pažangai, mokyklų bendruomenių požiūriu; kokias inovacijas, kaip svarbias mokyklos pažangai, išskiria mokyklų bendruomenių skirtingų grupių atstovai? Todėl tyrimo objektas – bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūriu svarbios inovacijos mokyklų pažangai. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūriu svarbias inovacijas mokyklų pažangai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu. Išanalizavus bendrojo ugdymo mokyklų administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų išskirtas mokyklos pažangai svarbias inovacijos galima išskirti į dvi kategorijas: 1) susijusias su mokyklos bendruomenės veikla; 2) susijusias su mokyklos materialinės bazės tobulinimu. Mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai inovacijas, svarbias mokyklos pažangai, sieja su dalyvavimu projektinėje veikloje; ugdymo(si) proceso tobulinimu; mokytojų tobulinimusi; asmens pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema; bendruomenės gebėjimu bendradarbiauti; mokyklos erdvių atnaujinimu; modernių įrenginių ir priemonių įsigijimu. Tačiau mokinių tėvai mokyklos pažangai svarbias inovacijas išskiria šias: pokyčiai ugdymo(si) proceso tobulinime; mokytojų tobulinimasis; bendradarbiaujanti bendruomenė; mokyklos erdvių atnaujinimas; modernių įrenginių ir priemonių įsigijimas. Mokiniai įvardija dar mažiau mokyklos pažangai svarbių inovacijų, tai pokyčiai ugdymo(si) proceso tobulinime; mokyklos erdvių atnaujinimas; modernių įrenginių ir priemonių įsigijimas.
      12  3
  • Publication
    Kuriamos geros mokyklos Lietuvoje samprata mokinių tėvų požiūriu
    [Creating the good school concept acording to the view of school students’ parents]
    research article
    Socialinis darbas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 17, no. 2., p. 163-173
    Geros mokyklos kūrimas grįstinas glaudžiu šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimu. Straipsnyje keliami probleminiai klausimai: išsiaiškinti kas mokinių tėvams yra gera mokykla, kokius geros mokyklos bruožus jie įvardija, kaip mokinių tėvų geros mokyklos samprata siejasi su nacionaliniu mastu susitartais geros mokyklos bruožais (pagal dokumentą “Geros mokyklos koncepcija”). Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklos mokinių tėvų, įsitraukusių mokyklos veiklas, požiūrį į gerą mokyklą. Taikyti tyrimo metodai: literatūros ir dokumentų analizė, struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių tėvų geros mokyklos samprata tik fragmentiškai atliepia Geros mokyklos koncepcijos (2015) bruožus. Tėvai išskiria šiuos geros mokyklos bruožus, pasirinkdami atskirus akcentus: 1) gyvenimas mokykloje: mokinių savijauta ir saugumas, mokinio noras eiti į mokyklą, mokytojo ir mokinio bendravimas; 2) ugdymas(is) ir vaiko pasiekimai, pažanga; 3) kompetentingas mokytojas; 4) fizinė aplinka mokykloje; 5) visa bendruomenė kurianti mokyklos strategiją. Tyrimu atskleista, jog tėvai dar nesupranta ar nenori prisiimti savo, kaip mokyklos bendruomenės narių, siekiančių bendros gerovės, įsipareigojimų, funkcijų, o atsiskleidžia kaip pasyvūs stebėtojai, kritikai. Tėvų nepakankamai suvoktos jų, kaip mokyklos bendruomenės narių pareigos ir nepakankamai suvokta kuriamos geros mokyklos samprata, apsunkina Lietuvos geros mokyklos kūrimą.
      1  4
  • Publication
    Mokinio ugdymo(si) rezultatai, kaip esminis švietimo įstaigos pažangos požymis, mokyklų bendruomenių požiūriu
    [Student’s academic results, as the main sign of educational institution‘s progress, in the eyes of the school‘s community]
    research article
    Socialinis darbas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 17, no. 1., p. 57-69
    Straipsnyje pristatomas 2018 m. vykdytas interviu, kuriame dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai - administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I–IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tai kompleksinio tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis1. Straipsnyje keliama mokslinė problema - nepakankamai tyrinėjamas bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūris į mokinio ugdymo(si) rezultatus, kaip esminį mokyklos pažangos požymį. Keliami probleminiai klausimai, kaip mokyklų bendruomenių nariai mokinio ugdymo(si) rezultatus susieja su mokyklos pažanga? kokia mokyklų bendruomenių narių mokinio ugdymo(si) rezultatų samprata? Todėl tyrimo objektas – bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūris į mokinio ugdymo(si) rezultatus kaip esminį mokyklos pažangos požymį. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūrį į mokinio ugdymo(si) rezultatus, kaip esminį mokyklos pažangos požymį. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu. Tyrimu atskleistas mokyklų bendruomenių narių (administracijos, mokytojų, tėvų, mokinių) skirtinga mokinio ugdymo(si) rezultatų samprata, ne visi juos įvardija esminiu mokyklos pažangos požymiu, nors ši sąsaja pabrėžiama švietimo bendruomenės renginiuose, nacionaliniuose dokumentuose, pvz. Geros mokyklos koncepcijoje, 2015. Remiantis mokyklų administracijos atstovų pastebėjimais išskirtos šios subkategorijos: 1) nepritarimas mokinio ugdymo(si) rezultatų sąsajoms su mokyklos pažanga, susijęs su netiksliai interpretuotais ugdymo(si) rezultatais (suvokta tik kaip akademiniai pasiekimai), 2) nepritarimas mokinio ugdymo(si) rezultatų sąsajoms su mokyklos pažanga ir 3) pritarimas - manymas, jog mokinio ugdymo(si) rezultatai yra vienas esminių mokyklos pažangos požymių. Mokytojai ir tėvai, taip pat turėjo skirtingą požiūrį dėl mokinio ugdymo(si) rezultatų sąsajų su mokyklos pažanga: pritarė, jog mokinio ugdymo(si) rezultatai yra vienas esminių mokyklos pažangos ir nepritarė. Šis nepritarimas, susijęs su netiksliai interpretuotais ugdymo(si) rezultatais (suvokta tik kaip akademiniai pasiekimai). Tyrime dalyvavę mokiniai dar neišsiaiškinę ugdymo(si) rezultatų sampratos, todėl tik kai kurie galėjo išsamiau atsakyti į pateiktus klausimus. Vos keli mokiniai galėjo logiškai paaiškinti ir pagrįsti savo nuomonę, kad ugdymo(si) rezultatai yra esminis mokyklos pažangos požymis. Galima manyti, jog mokyklos bendruomenės narių skirtingas požiūris į ugdymosi rezultatus, kaip esminį mokyklos pažangos požymį, susiję su mokyklų bendruomenių nevieninga, neišdiskutuota ir nesusitarta mokinio ugdymo(si) rezultatų samprata ir galimai nepakankamu dėmesiu mokinio individualios pažangos stebėsenos sistemai.
      1
  • Publication
    Studentų pasiekimų vertinimo lūkesčiai: socialinio darbo studentų požiūris
    [Students expectations of student’s achievement assessment: social work students’ attitude]
    research article
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018, vol. 1, no. 16., p. 77-91
    Pristatomas kokybinis tyrimas, parengtas remiantis socialinio konstruktyvizmo metodologinėmis nuostatomis ir socialinio konstruktyvizmo teorinėmis prielaidomis. Straipsnio tikslas - pristatyti pirmo kurso socialinio darbo studentų lūkesčius asmens pasiekimų vertinimo aspektu. Tyrimo duomenų rinkimo ir analizės metodai: dokumentų analizės ir mokslinės literatūros analizė, atviri klausimai, turinio (content) analizė. Tyrimas atliktas 2013-2015 m. gegužės mėn. Tyrime dalyvavo 23 socialinio darbo nuolatinių studijų studentai. Išaiškėjo šie, socialinio darbo studentams, aktualūs studentų pasiekimų vertinimo lūkesčiai, kuriuos galima sieti su esminiais ir metodologinėje literatūroje minimais asmens pasiekimų vertinimo bruožais: motyvuojantis vertinimas, formuojamasis ugdomasis vertinimas, skatinantis saviugdą, įsivertinimo ntegravimas, kriterinis vertinimas. Pirmo kurso studentai suteikia prioritetą skirtingiems vertinimo metodams, tačiau galima išskirti keletą, kuriuos labiausiai norėtų rinktis (testas, pokalbis, debatai, atviri klausimai, literatūros apžvalga, referatas, projektas, problemų sprendimas). Tačiau nepakankamai suvokia vertinimo metodo prasmę ir paskirtį. Jie linkę priskirti subjektyvias prasmes: tiesiog patinka, asmeniškai tinka, nesukelia streso, motyvuoja ar sudaro palankias galimybes išreikšti savo nuomonę, parodyti įdėtas pastangas ir sustiprinti ryšį su dėstytoju. Pirmo kurso socialinio darbo studentai (bakalaurai) nepakankamai suvokia vertinimo metodo prasmę ir paskirtį, linkę priskirti subjektyvias prasmes: tiesiog patinka, asmeniškai tinka, nesukelia streso, motyvuoja ar sudaro palankias galimybes išreikšti savo nuomonę, parodyti įdėtas pastangas ir sustiprinti ryšį su dėstytoju. Galima manyti, kad tyrime dalyvavusius asmenys asmenis dar veikia mokyklinė patirtis, net skirtingos paskirties vertinimo metodus įvardina tik kaip skirtus žinioms ir suvokimui įvertinti. Išsakytas studentų poreikis, kartu su dėstytoju projektuoti studentų pasiekimų vertinimą, rinktis vertinimo metodus, motyvuojančio vertinimo idėjos, - suponuoja į aiškų kaitos lūkestį - vertinimą mokymuisi.
      8
  • Publication
    Mokyklos pažanga ir informacijos apie ją sklaida bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės požiūriu
    [School progress and its dissemination from the viewpoint of general education school community]
    research article;
    Česnavičienė, Jūratė
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018, vol. 16, no. 2., p. 254-265
    Straipsnyje pristatomas kiekybinis tyrimas – 2018 m. vykdyta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I– IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tai kompleksinio tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai tyrinėjamas bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės, kaip svarbaus veiksnio mokyklos pažangai, požiūris į mokyklos pažangą atskleidžiančius požymius bei mokyklos pažangos sklaidos suvokimas. Todėl tyrimo objektas – mokyklos pažanga ir informacijos apie ją sklaida bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės požiūriu. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės išskiriamus mokyklos pažangos požymius ir požiūrį į mokyklos pažangos skelbimą. Anketinės apklausos duomenų statistinė analizė atlikta kompiuterine programa SPSS Statistics17.0. Taikytas neparametrinis Pirsono χ2 kriterijaus testas, kuriuo galima nustatyti kintamųjų nepriklausomumą. Remiantis tyrimo duomenimis, mokinio asmenybės branda – svarbiausias mokyklos pažangos požymis, tai nurodė po ketvirtadalį tyrime dalyvavusių mokytojų, mokinių ir jų tėvų. Kiekvieno mokinio individualias galias atitinkantys akademiniai pasiekimai – kitas svarbus mokyklos pažangos požymis, kurį nurodė beveik po ketvirtadalį mokytojų ir tėvų. Beveik ketvirtadaliui mokinių svarbus požymis – nuolatinė ugdymosi pažanga ir sportiniai, meniniai, kūrybiniai ir kt. pasiekimai. Toks mokyklos pažangą atspindinčių požymių įvardijimas rodo, kad tyrime dalyvavusių mokyklų bendruomenės mokyklos pažangą pirmiausia sieja su „Geros mokyklos koncepcijoje“ (2015) išskirtais pagrindiniais mokyklos veiklos aspektais, atliepiančiais sėkmingai mokyklos misijai. Pusė tyrime dalyvavusių mokyklų administracijos atstovų ir daugiau kaip trečdalis mokytojų pagrindiniu informacijos apie mokyklos pažangą skelbimo tikslu laiko siekį priimti bendrus mokyklos bendruomenės sprendimus dėl mokyklos veiklos tobulinimo. Mokiniai ir jų tėvai – su siekiu teikti visuomenei informaciją apie mokinių ugdymo ir mokymosi kokybę.
      3
  • Publication
    Būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys kaip profesinio tobulėjimo priemonė
    [The reflection experience of future teachers as professional improvement tool]
    research article;
    Barkauskaitė, Marijona
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 130, Nr. 2., p. 64-75
    Pristatomas kokybinis tyrimas, parengtas remiantis socialinio konstruktyvizmo metodologinėmis nuostatomis ir socialinio konstruktyvizmo teorinėmis prielaidomis. Keliamas mokslinis klausimas, kokias prasmes refleksijai suteikia būsimieji pedagogai, kokios jų asmeninės reflektavimo patirtys, išbandžius įvairius refleksijos metodus. Straipsnio tikslas – aptarti būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis kaip profesinio tobulėjimo priemonę. Tyrimas atliktas 2016–2017 m. gruodžio mėn. Analizuojant būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis išsiskyrė dvi kryptys: 1) asmeninės reflektavimo patirtys ir 2) įžvelgta refleksijos nauda mokiniams. Asmeninės būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys yra: netikėti reflektuojančiam asmeniui atradimai, negatyvaus požiūrio kaita į teigiamą, ne visada maloni ir lengva patirtis, veiklos savianalizė, nukreipianti tobulėti, atsiradęs poreikis refleksiją taikyti praktikoje, refleksijos rezultatų susiejimas su gyvenimo ir profesine sėkme, susiformavęs poreikis taikyti skirtingus refleksijos metodus, iš patirties kilusios įžvalgos apie asmens pasiekimų vertinimo kaitą, numatytos galimos nesėkmės ir grėsmės reflektuojant. Būsimieji pedagogai refleksijos metodus ketina taikyti su mokiniais, nes jie padeda mokytis ir suvokti mokymosi prasmę; padeda ugdytis atsakomybę; įdomesnis mokymo(si) procesas; ugdo kritinį mąstymą; padeda pažinti mokinį.
    Scopus© SNIP 0.343
  • Publication
    Studijų rezultatų sąsajų su studijų metodais, taikant žodines mokymo priemones, teorinis pagrindimas
    [Links between study outcomes and learning tools: theoretical background]
    research article
    Pedagogika = Pedagogy. Vilnius : Lietuvos edukologijos universitetas, 2016, t. 124, Nr. 4., p. 193-205
    Straipsnyje aptariamos studijų rezultatų sąsajos su studijų metodais, žodinėmis mokymo priemonėmis. Šios sąsajos grindžiamos curiculum teorija, kaip priemone, padedančia pasiekti studijų programos elementų tarpusavio dermę ir sudarančia prielaidas kokybiškam studijų procesui; studijų rezultatų samprata, kaip svarbiu studijų programos elementu, aktualiu projektuojant studijų turinį, organizuojant studijų procesą; studijų rezultatų sąsaja su ugdymo tikslų taksonomijomis ir atitinkamai su studijų metodais bei kitais studijų programos elementais. Taip pat įvardijamos Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo nuostatos studijų rezultatų ir žodinių mokymosi priemonių aspektu. Straipsnio tikslas – pristatyti studijų rezultatų sąsajų su studijų metodais, žodinėmis mokymo priemonėmis teorinį pagrindimą.
    Scopus© SNIP 0.182