Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20799
Now showing 1 - 10 of 16
  • research article
    Bareikytė, Simona
    ;
    ;
    Jacevič, Barbara
    ;
    Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita
    Miscellanea Historico-Iuridica., p. 11-42.
    Judicial review of the legality of administrative acts is one of the most important elements of the rule of law. The institute of administrative justice began to develop in the 19th century: in 1872 The French Council of State was given a function of judicial review, the Administrative Court in Vienna (Austria-Hungary) was established in 1867, in Baden (Germany) in 1863, etc. After the First World War, administrative courts were established in several European countries. The law on the Supreme Administrative Court and its Jurisdiction in Czechoslovakia was adopted in 1918.1The Law for the Supreme Administrative Court in Poland was issued in 1922.2Administrative courts were also functioning in other countries (Latvia, Estonia). In Lithuania administrative courts were established for the first time in 1999, although up to fifteen draft laws on the Administrative Court were prepared in the interwar Lithuania. This article was written on the occasion of the centenary of the Polish administrative courts. Thus, the purpose of the article is to familiarize the readers with Lithuanian administrative courts, starting with the development of the institute of administrative justice from 1918 and ending with the perspectives of judicial review formed in that time. Therefore, the authors of the article set the following objectives: to remind of the origins of administrative justice in Lithuania from 1918 to 1940; to reveal the course of the establishment of administrative courts after the Restoration of the Independence of the Republic of Lithuania in 1990, briefly discussing who and on the basis of which legal acts controlled the legality of administrative acts during the Soviet era; to provide the insights of institutional evelopment as well as competence development of the administrative courts; to present contemporary administrative process, giving some insights about the status quo; to present the features of and the most relevant reforms of administrative process. Abbreviations used in the article are as follows: CSARL – Central State Archive of the Republic of Lithuania, MDWLLAS – Manuscript Department ofthe Wróblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences.
      1
  • Publication
    Konstitucinė teisė M. Römerio dienoraščiuose
    [Constitutional law in the diaries of M. Römer]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2022, Nr. 111., p. 17-36
    M. Römeris dienoraščiuose neretai rašydavo apie konstitucinės teisės dėstymą, literatūrą, paskaitų, seminarų ir kolokviumų metu su studentais gvildentas temas, santykį su studentais. Rašė ir apie savo monografijas bei akademinės veiklos kulminaciją žymintį veikalų ciklą „Valstybė ir jos konstitucinė teisė“. Apie konstitucinę teisę jis rašė nuo 1922 m. iki pat savo mirties. Čia matyti, kaip M. Römeris tobulėjo ir kaip pedagogas, ir kaip konstitucinės teisės profesorius. Be to, dienoraščiai atskleidžia Lietuvos konstitucinės teisės doktrinos ir dėstymo disciplinos pradžią ir raidą.
      32  8WOS© IF 0.1WOS© AIF 0.8Scopus© SNIP 0.435
  • Publication
    Klaipėdos krašto statuto aiškinimo byla M. Römerio dienoraščiuose I dalis bylos kilmė ir rengimasis teismui
    [The Case of interpretation of the Statute of the Memel territory in the diaries of M. Römeris. I part: origin of the Case and preparation for the Court]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2022, t. 113., p. 208-222
    M. Römeris dienoraščiuose neretai rašydavo konstitucinės, administracinės, civilinės, baudžiamosios, tarptautinės teisės klausimais. Rašė jis nemažai ir apie teisėjo, advokato vaidmenį. Tačiau jo dienoraščių 34 tomas pasižymi tuo, kad jame daug lapų skirta Klaipėdos krašto Statuto aiškinimo bylai Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme. Tai visai nestebina, nes šios bylos nagrinėjime teisininkas dalyvavo tiesiogiai – jis atliko nacionalinio teisėjo arba teisėjo ad hoc vaidmenį. Aprašydamas bylos nagrinėjimą, autorius gvildeno ir tarptautinės, ir konstitucinės teisės klausimus, ir Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo bylų nagrinėjimo procesą, teisėjo ad hoc vaidmenį, santykį su nuolatiniais Teismo teisėjais, aptarė teisėjų asmenybes, diskusijų, vykusių tarp teisėjų, ypatumus, psichologines priežastis, teisėjams apsisprendžiant dėl vieno ar kito dalyko, išgyvenimus, susijusius su kova dėl Klaipėdos krašto. Šį tyrimą sudaro keturių straipsnių ciklas: „Bylos kilmė ir rengimasis Teismui“; „Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme“; „Nuolatiniame Tarptautinio Teisingumo Teisme: sprendimas“; „Grįžus į Lietuvą, Teismas, Teisėjai“. Visas straipsnių ciklas pavadintas „Klaipėdos krašto Statuto aiškinimo byla M. Römerio dienoraščiuose“.
      13WOS© IF 0.1WOS© AIF 0.8Scopus© SNIP 0.435
  • Publication
    Administracinė procedūra: Čekijos ir Lietuvos patirtis
    [Administrative procedure: experience of Czechia and Lithuania]
    research article;
    Bareikytė, Simona
    Teisės apžvalga = Law review. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2021, no. 1 (23)., p. 186-213
    Straipsnyje analizuojama administracinės procedūros sąvoka, aptariama Čekijos Respublikos administracinių procedūrų teisinio reguliavimo istorija, apžvelgiama šiuolaikinio šios valstybės Administracinių procedūrų kodekso struktūra, esminiai institutai, analizuojamos Kodekso normos, remiantis administracinės teisės doktrina bei Čekijos Respublikos Aukščiausiojo administracinio teismo jurisprudencija, lyginamas „čekiškasis“ ir „lietuviškasis“ administracinių procedūrų teisinis reguliavimas.Lyginant „lietuviškąjį“ Viešojo administravimo įstatymą su „čekiškuoju“ Administracinių procedūrų kodeksu nustatyta, kad lietuviškasis stokoja teisinio aiškumo dėl viešojo administravimo subjekto veiklos, kurios metu priimamas administracinis sprendimas, ribų ir apimtiems, teisinių instrumentų, kurie įgalintų viešojo administravimo subjektą užtikrinti efektyvų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą administracinių procedūrų metu.
  • Publication
    Lietuvių kalba tarpukario teisėje
    [Legal Lithuanian Language in the Interwar Period]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2021, t. 106., p. 156-172
    Ne viename traktate pažymėta, kad dabartinės Lietuvos teritorijoje lietuviškos rašytinės teisės tradicijos nebuvo iki pat 1918 m. Tačiau ir tarpukariu teisinės lietuvių kalbos vartojimas viešajame, valstybiniame, oficialiame gyvenime buvo problemiškas. Tai buvo sąlygota kelių dalykų. Pirmiausia tarpukario Lietuvoje galiojo keturios civilinės teisės sistemos – carinės Rusijos, Vokietijos imperijos, Suvalkijos (Napoleono kodeksas) ir Palangos valsčiaus (Vietos gubernijų įstatymų rinkinys) civiliniai įstatymai – ir dvi baudžiamosios teisės sistemos – Rusijos ir Vokietijos. Per visą nepriklausomybės laikotarpį taip ir nebuvo priimti nacionaliniai baudžiamasis, civilinis kodeksai, o buvo naudojamasi neoficialiais carinės Rusijos kodeksų vertimais į lietuvių kalbą. Antra, lietuvių kalba kalbančių ir rašančių teisininkų buvo vos kelios dešimtys, tačiau dauguma jų teisės mokslus studijavo carinės Rusijos, Vokietijos aukštosiose mokyklose ne lietuvių kalba. Taigi 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teisininkams vienu metu reikėjo rengti teisės aktus, formuoti lietuvių teisės terminiją, teisės doktriną, nagrinėti ginčus, ugdyti naują teisininkų kartą.
      4Scopus© SNIP 0.63
  • Publication
    Pirmieji žurnalo „Logos“ numeriai (1921 ir 1990 m.): istorija, temos, autoriai
    [First Issues of the Logos Journal (1921 and 1990): History, Topics, Authors]
    research article
    Logos : religijos filosofijos, komporatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2021, t. 107., p. 6-15
    Žurnalas „Logos“ tarpukario Lietuvoje buvo spausdinamas nuo 1921 iki 1938 m. Žurnalo leidimas buvo atnaujintas 1990 m. Tarpukario Lietuvoje iš viso išėjo trisdešimt trys, o nuo 1990 iki 2021 m. – šimtas šeši numeriai. Taigi švenčiant žurnalo gyvavimo šimtmetį iš viso buvo išleisti šimtas trisdešimt devyni numeriai.
    Scopus© SNIP 0.63
  • Publication
    Mykolo Romerio "Administracinis teismas"
    [„The Administrative Court“ by Mykolas Romeris]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2020, t. 105., p. 146-156
    Straipsnis skiriamas Lietuvos teisininko Mykolo Romerio 140-osioms gimimo metinėms paminėti. Straips-nyje siekiama atskleisti administracinio teismo instituto formavimosi raidą pasaulyje ir tarpukario Lietuvo-je, analizuojant M. Romerio monografijos „Administracinis teismas“ turinį. Monografija „Administracinis teismas“ parašyta sudėtinga, nelengvai suprantama kalba. Priežastis – administracinės teisės terminų ir studijų lietuvių kalba trūkumas. Be to, akivaizdu, kad pats autorius, rašydamas šį kūrinį, mokėsi ir bandė perprasti administracinės teisės bei administracinės justicijos fenomeną.
      5Scopus© SNIP 0.57
  • Publication
    Teisių fakulteto studentų darbai 1925-1939 m. I dalis (1925-1932)
    [Final theses of school of law: 1925–1939. Part I (1925–1932)]
    research article
    Teisės apžvalga = Law review: Teisė ir Vytauto Didžiojo universitetas: istorija, pasiekimai ir įtakos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2020, no. 1 (21), special iss.., p. 21-61
    Tyrime aptariami Lietuvos universiteto (vėliau VDU) Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keturiuose straipsniuose. Šiame straipsnyje analizuojami aštuoniasdešimt devyni studentų baigiamieji darbai, parašyti laikotarpiu nuo 1925 iki 1932 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie Lietuvos valstybės sukūrimo teisinius aspektus, teisėjų rinkimų galimybę, advokatūros organizaciją, tabako monopolį, prekių ženklus, sąžiningą konkurenciją, užsieniečių teisinį statusą, valstybės kreditą, darbo sutartis, paveldėjimą, autorių teises, hipoteką, prievoles, turto nuomą, servitutą, įvaikinimą, atstovavimą, trečiųjų asmenų dalyvavimą teisminiame procese, bausmes, veikas, priešingas teisei, jų stadijas, nusikaltimo bendrininkus, nėštumo nutraukimą, nepakaltinamumą, ekstradiciją, liudininko statusą, įrodinėjimą, nepilnamečių teisimą, kasacinį procesą, valstybės vaidmenį tarptautinėje teisėje, Tautų Sąjungą, Nuolatinį Tarptautinį Teisingumo Teismą, tarptautinius pervežimus geležinkeliais, Lietuvos prekybos sutartis, Užjordanės statusą.
  • Publication
    Teisių fakulteto studentų darbai 1925–1939. II dalis (1933–1934)
    [Final theses of School of Law: 1925–1939. Part II (1933–1934)]
    research article
    Teisės apžvalga = Law review: Teisė ir Vytauto Didžiojo universitetas: istorija, pasiekimai ir įtakos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2020, no. 1 (21), special iss.., p. 61-106
    Šiame tyrime aptariami VDU Teisių fakulteto diplominiai darbai, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keturiuose straipsniuose. Šiame straipsnyje tyrinėjami per šimtas trisdešimt studentų baigiamųjų darbų, parašytų laikotarpyje nuo 1933 iki 1934 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės sukūrimo teisinius aspektus, prigimtinę teisę, teisėjų parengimą, jų socialines garantijas, žemės reformą, darbo sutartis, autorių teises, notaro veiklą, šeimos, prievolių, daiktinę, paveldėjimo teisę, bausmių sistemą, civilinį ieškinį baudžiamajame procese, daktiloskopiją, nepilnamečių nusikalstamumą, prisiekusiųjų teismą, tarptautinį valstybės pripažinimą, tarptautinę oro teisę ir t.t.
      1
  • Publication
    Kinas ir jo priežiūra tarpukario Lietuvoje
    [Film screening in the Interwar Lithuania]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2020, t. 102., p. 161-174
    Atlikti tyrimą apie filmų priežiūrą tarpukario Lietuvoje įkvėpė VDU Teisių fakulteto studento V. Alseikos 1937 m. parašytas diplominis darbas. Studijų laikotarpiu jis 1931–1932 m. dirbo žurnalo „Kino naujienos“ kino apžvalgininku, kritiku, 1934–1935 m. buvo žurnalo „Kinas“ redakcinės kolegijos narys. Tad nenuostabu, kad studentas atliko to meto filmų priežiūros instituto Lietuvoje teisinę analizę. Šis darbas buvo ir iki šiol tebėra pirmas bandymas atlikti ne tik teisinę, bet ir filmų demonstravimo Lietuvoje istorinę apžvalgą. Tačiau darbas vertingas dar ir dėl to, kad studentas rėmėsi Kauno miesto ir apskrities viršininko (toliau – Kauno apskrities viršininkas) administracijos Spaudos ir draugijų skyriaus archyvine medžiaga, kurios dalis 1954 m. buvo sunaikinta. Taigi šis diplominis darbas kai kuriais atžvilgiais tapo vieninteliu šaltiniu, iš kurio galima sužinoti apie atitinkamus dokumentus, iliustruojančius filmų cenzūrą Lietuvoje, ir ne tik. Straipsnyje daugiausia remiamasi Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rastais dokumentais bei literatūra. Dalį Kauno miesto ir apskrities viršininko administracijos Spaudos ir draugijų skyriaus archyvinės medžiagos autorė rado Kauno apskrities viršininko Skyrių veiklos bylų apyraše.
    Scopus© SNIP 0.57