Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20799
Now showing 1 - 10 of 212
  • Publication
    Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo organizavimas universitetinėse studijose
    [The organization of assessment process of non-formal and informal learning achievements]
    research article
    Acta paedagogica Vilnensia : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009, t. 22., p. 116-127 :
    Straipsnyje analizuojama suaugusiųjų neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo universitetinėse studijose procedūra ir nagrinėjami šios procedūros atlikimo eiga bei etapai. Remiantis moksline literatūra, metodologiškai pagrindžiama neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo universitetinėse studijose procedūra. Pateikiami ir aprašomi vertinimo proceso organizavimo etapai.
  • Publication
    Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje ypatumai
    [Peculiarities of strategic human resource management in public sector]
    research article
    Vadyba : mokslo tiriamieji darbai / Vakarų Lietuvos verslo kolegija. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2009, Nr. 2(14)., p. 119-126
    Nagrinėjant į viešąjį ir privatų sektorių orientuotą mokslinę literatūrą straipsnyje atskleisti strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai. Analizuojant mokslinius šaltinius nustatyta strateginio valdymo viešajame sektoriuje esmė bei atskleisti jo ypatumai, lyginant su privačiu sektoriumi. Nustatyta, kad žmogiškųjų išteklių valdymo strateginiai sprendimai yra vienas iš svarbiausių viešųjų institucijų valdymo klausimu. Atskleista vyraujantis požiūris, kad strateginis žmogiškųjų išteklių valdymas turi būti siejamas su bendrąja organizacijos strategija. Strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo analizės pasėkoje suformuluoti šie strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai: ypatingas dėmesys žmogiškųjų išteklių vystymui; ŽIV tarnybos dalyvavimas platesnių, ilgalaikių organizacijos tikslų, vertės ir konkurencinių pranašumų kūrime; vertybės bei kultūra; Žl suvokiamas kaip strateginis organizacijos strategijos kūrimo ir įgyvendinimo partneris; orientacija į ateitį bei strateginius organizacijos tikslus; išorinės aplinkos sąlygų įvertinimas; kolektyvinio valdymo stiliaus naudojimas [...]
      1
  • review article
    Logos : religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2009, Nr. 60 (liepa-rugsėjis)., p. 219-222
    Monografijos Tautos tapatumo savimonė. Lietuvių savimonės bruožai autorius prof. habil. dr. Bronislovas Kuzmickas nagrinėja lietuviškojo tapatumo bei savimonės problemas Europos integracijos ir globalizacijos akivaizdoje. Atkreipdamas dėmesį į moderniojo laikotarpio grėsmes, autorius akcentuoja filosofinės refleksijos, o taip pat ir pozityvių individų, bendruomenių bei valstybės ryšių svarbą tautos tapatumo savikūrai.
  • Publication
    Classroom practice: error correction at tertiary level
    [Auditorinė praktika: grįžtamasis ryšys specialybės kalbos studijose]
    research article; ;
    Kalbų studijos = Studies about languages / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2009, nr. 14., p. 65-71
    Feedback is generally defined as a process of sharing observations, concerns and suggestions with intention of improving both personal and organizational performance. The importance of feedback in language learning/ teaching is a matter of debate among practitioners. The research into the effects of feedback is far from conclusive. Teachers’ and students’ expectations toward feedback are found to be opposing, and the most frequent reason given is its negative impact on students’ confidence and motivation. The most common feedback refers to error correction either in writing or speaking. Recent theory on language acquisition claims that not all errors should be corrected. This is based on the fact that errors are normal and unavoidable during the learning process. The reasons for errors are numerous: interference from the native language, limited knowledge of the target language, its complexity, or even fossilization at a certain level of competence in the second language. This paper examines learners‘ attitudes toward feedback in various class activities and ongoing changes of their opinions, if any, at tertiary level. The results have demonstrated that feedback is a helpful tool for linguistic development. Learners particularly appreciate error correction in writing activities, but not so much in speaking activities. Contrary to some teachers‘ beliefs of error correction being ineffective and undermining learners‘ self-esteem, students support just the opposite view. The oral, paper-written and electronic feedback to various classroom activities is discussed.
  • review article
    Problemos / Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009, t. 75., p. 170-174
      1
  • Publication
    Valiutų ir bankų krizių dėsningumai bei klasifikacijos
    [Regularities and classifications of currency and bank crises]
    research article
    Vadyba. Klaipėda : Vakarų Lietuvos Verslo kolegija, 2009, t. 14, nr. 1., p. 7-13
    Kiekvienos šalies ekonomika nėra apsaugota nuo sutrikimų, kurie gali baigtis krizėmis. Dėl ekonomiką žlugdančių krizių pasekmių nuolat ieškoma būdų krizėms numatyti, kad būtų galima jų išvengti. Straipsnyje pateikti pirmos, antros ir trečios kartų modelių aprašymai leido išryškinti svarbiausias krizių charaktenstikas. Valiutos krizė įvyksta ne tik tuomet, kai valiuta yra devalvuojama arba smarkiai nuvertėja, tačiau ir tuo atveju, kai siekdamas apginti valiutą nuo spekuliacinės atakos šalies centrinis bankas išleidžia didelį kiekį oficialiųjų valiutos rezervų arba staigiai pakelia palūkanų normas. Daugiausia valiutos krizių užfiksuota panaikinus fiksuoto valiutos kurso režimus. Valiutos krizės tampa aktualia ekonomikos problema, nes jos gali ištikti valstybę net jeigu jos ekonomika yra stipri, tačiau valiutos krizes patiria aplinkinės valstybės. Valiutų bei bankinio sektoriaus krizių analizė parodė, kad dažnai bankinio sektoriaus krizės bei valiutos krizės įvyksta viena po kitos (dažniau valiutos krizė seka bankinio sektoriaus krizę), o toks reiškinys vadinamas „krizėmis-dvynėmis". Jos dažnai pasitaiko ekonomiškai besivystančiose šalyse, kurioms būdingas finansinis liberalizavimas. Straipsnyje aprašytas realus metodologijos pritaikymas naudojant 12 Lietuvos ūkio makroekonominių rodiklių. 2008 metų antroje pusėje analizuoti rodikliai dar nerodė krizės signalų, tačiau pvz. didėjantis realusis efektyvusis lito kursas jau buvo blogėjančios eksportuotojų padėties požymis. Taip pat reikėtų atidžiai stebėti oficialiųjų užsienio atsargų pokyčius ir vidaus bei užsienio realiųjų indėlių palūkanų normų skirtumus. Pramonės gamybos apimčių mažėjimas jau rodo blogėjančią situaciją. Minėtų 12 rodiklių integralinis vertinimas parodė, kad rimčiausias sutrikimas Lietuvos ekonomikoje buvo 2006 m. Atlikta analizė leidžia teigti, kad tikslus krizių prognozavimas tebėra siekis, nes daugumos sukurtų modelių trūkumas yra tai, kad jie tinkami jau įvykusių krizių paaiškinimui, bet mažiau tinkami krizių prognozavimui. Pateiktos klasifikacijos leidžia geriau suprasti krizių dėsningumus ir nustatyti požymius apie galimus sutrikimus.
  • Publication
    Elektroninės valdžios paslaugų pakopų modeliai: jų lyginamoji analizė
    [Maturity models of electronic government services : their comparative analysis]
    research article
    Informacijos mokslai : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009, t. 50., p. 30-40 :
    Straipsnyje atskleisti elektroninės valdžios paslaugų pakopų modelių kūrimo ir taikymo ypatumai, atlikta elektroninės valdžios paslaugų pakopų modelių lyginamoji analizė. Remiantis užsienio mokslo autorių darbais, detaliai išanalizuoti ir įvertinti elektroninės valdžios paslaugų pakopų modeliai – „ANAO“, „SAFAD“, „Lee & Layne“, „Viešojo sektoriaus procesų atkūrimo“, „Hiller & Belanger“. Darbo naujumą ir originalumą sudaro įvairių elektroninės valdžios paslaugų pakopų modelių sisteminė analizė ir šių modelių bendrųjų pranašumų ir trūkumų išskyrimas lyginamuoju aspektu, elektroninės valdžios paslaugų pakopų modelių tobulinimo perspektyva. Straipsnyje siūloma elektroninės valdžios paslaugų pakopų modelius papildyti nauju įtinklinto ekspertinio konsultavimo paslaugų lygio fragmentu.
      6
  • Publication
    Kinikų etinis maištas: skurdo apologija, idealizacija ir ideologija
    [The ethical uprising of cynicism: apology, idealization and ideologization of poverty]
    research article
    Logos : religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2009, Nr. 60 (liepa-rugsėjis)., p. 27-35
    Straipsnyje analizuojama viena fundamentalių kinikų etinio maišto apraiškų - skurdo apologija, idealizacija ir ideologizacija, ypač atsižvelgiama į kinikų pateiktą dorybingojo skurdo sampratą. Daroma išvada, kad pagal šią sampratą, skurdas veda į filosofiją, šioji suteikianti teisingą žinojimą, o pastarasis - radikalaus saikingumo dorybę. Šis maksimalus saikingumas galiausiai atnešantis žmogiškąją laimę - palaimingą sielos ramybę bei gerą nusiteikimą. Taip pat konstatuojama, jog kinikų pateikta skurdo apologija laikytina savo žemos socialinės padėties idealizacija ir ideologizacija. Galiausiai aptariami kiniškosios skurdo apologijos ir krikščioniškosios neturto idealizacijos skirtumai - pastebima, kad kinikai idealizavo realų neturtą, o krikščionybė, neatstumdama nei turtuolio, nei vargšo, dangaus karalystės paveldėtojais skelbia žmones, turinčius vargdienio dvasią, t.y. savo dvasia neprisirišusius prie turto ir laikančius jį tik priemone geriems darbams atlikti.
  • Publication
    Darbuotojų socializacija Lietuvos ikimokyklinėse įstaigose - mitas ar realybė (situacijos analizė)
    [Employees' socialization in Lithuanian preschools - myth or reality (situational analysis)]
    research article;
    Filosofija. Sociologija. , 2009, T. 20, Nr. 4., p. 344-353
    Straipsnyje analizuojamas naujų darbuotojų socializacijos procesas organizacijoje, šio proceso etapų (priėmimas į darbą, adaptacija, integracija) ypatumai. Literatūros šaltinių analizė leidžia daryti išvadas, kad naujų darbuotojų socializacijos etapų sėkmę lemia vadovo pasirinktas valdymo modelis, organizacijoje vykstančių procesų interpretacija, kolektyvo, ypač vadovaujančio personalo, įžvalgos derinant individo ir organizacijos vertybių sistemas, savalaikė ir kokybiška pagalba. Straipsnyje analizuojami naujų darbuotojų socializacijos proceso ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Autoriai pažymi, kad tirtose organizacijose dažnai akcentuojamas darbuotojų profesinis ugdymas ir tobulinimasis, o psichosocialinis prisitaikymas tarsi pametamas iš akiračio. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, pateikiamos socializacijos proceso organizavimo rekomendacijos.
  • Publication
    Teologija kaip Scientia Practica: hermeneutika ir etika
    [Theology as "Sciencia Practica": hermeneutics and ethics]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2009, Nr. 60., p. 15-26
    Vakarų kultūrai ypač būdingas esminis, pamatines jos prielaidas pakeičiantis kismas. Krikščionybė neabejotinai laikytina viena radikaliausių šios kultūros naujovių. Krikščionybės tyrinėjimų taikant Įvairiausias metodologijas yra daugiau nei galima aprėpti vienu straipsniu ar net gyvenimu, tačiau parodyti, kuo ir kodėl tikėjo krikščionys anksčiau, nėra tas pats, kas pagrįsti šio tikėjimo galimybę ir praktines pasekmes šiandien. Net fundamentaliausios institucijos negali gyventi praeitimi, todėl šiame straipsnyje ir siekiama, naudojant asmenines ir įtakingų teoretikų įžvalgas, dar kartą apmąstyti teologijos prigimtį ir jos kaip scientia practica statusą, iš esmės suvedamą į hermeneutinę ir etinę užduotis. Straipsnyje teigiama, kad iki tradicinių kognityvinių bei apologetinių funkcijų, teologija, visų pirma, yra toks tikrovės aiškinimas, kuris būtinai numato dalyvavimą. Tokia supratimo ir dalyvavimo dialektika vienaip ar kitaip domino Platoną, Tomą Akvinietį, Martiną Heideggerį ir daugelį kitų, o teologiją atsiejo nuo natūraliosios nuostatos, natūraliųjų mokslų bei nenatūralių (supernatūralių) doktrinų ar ezoterinių praktikų. Hermeneutinei teologijos funkcijai skirta pirmoji straipsnio dalis, kurios probleminę ašį išreiškia maksima „dalyvaudamas suprantu, o suprantu, kad dalyvaučiau". Supratimas teologijoje neatsiejamas nuo Bažnyčios kaip tikinčiųjų grupės savipratos, o tai numato ne tik hermeneutinę, bet ir etinę teologijos plotmę, kuri per sąžinės prizmę aptariama antroje straipsnio dalyje. Siekdami paryškinti krikščioniškosios (ne bažnytinės) etikos charakterį, trumpai aptarsime ir sekuliaraus autoriteto Heideggerio sąžinės sampratą.
      3