Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20799
Now showing 1 - 7 of 7
  • Publication
    Globalizacija ir teisė
    [Globalization and law]
    research article
    Logos. Vilnius : Logos, 2018, t. 94., p. 23-32
    Perėjimą iš industrinės į informacinę visuomenę vadiname poindustriniu arba potradiciniu laikotarpiu. Visiems pereinamiesiems laikotarpiams būdingas taisyklių nesilaikymas, elgsenos nukrypimai, įvairūs iššū- kiai bei vertybių kaita. Šiuos nestabilumus labai veikia globalizacija kaip procesas, reiškinys, tam tikras fenomenas, kuris vyksta socialinėje plotmėje, apima pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškia tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu, veikia ir teisę kaip socialinio gyvenimo reguliatorių. Straipsnyje analizuojama, kaip globalizacija atveria naujus kultūros ir mokslo raidos keliu bei kartu meta sudėtingus iššūkius. Žmonijos istorijoje globalizacija jau nesyk yra buvusi – kuriant milžiniškas imperijas, socialines ir politines sistemas. Pirmykštės „globalizacijos“ formos – ar tai būtų labiau kultūrinė, ekonominė nei karinė senovės graikų invazija į kitus kraštus, ar romėnų ir ją sugriovusių „barbarų“ fizinės bei dvasinės akcijos, ar krikščionybės, kitų religijų sklaida pasaulyje – visa tai yra ta pati „globalizacija“, tik vis augančiu mastu, priemonėmis bei padariniais. Teisė kaip socialinio gyvenimo reguliatorius tiesiogiai jaučia globalizacijos metamus iššūkius ir turi reaguoti į jos negatyvius padarinius. Tokių iššūkių analizei ir skirtas šis straipsnis
    Scopus© SNIP 0.05
  • Publication
    Europos Sąjungos institucijos kaip regioninės tarptautinės visuomenės struktūros dalis
    [European Union institutions as part of the regional international society structure]
    research article
    Jaunųjų mokslininkų darbai = Journal of young scientists. Šiauliai : Šiaulių universiteto bibliotekos Leidybos skyrius, 2017, Nr. 47(1)., p. 36-44
    Akademinėje tarptautinių santykių literatūroje tarptautinių sąveikų Europos žemyne visuma dažnai apibūdinama kaip regioninė tarptautinė visuomenė, t. y. žemesnio nei globalus (regioninio) lygmens socialinė sistema. Sociologiniu požiūriu socialinės sistemos yra sudarytos iš institucionalizuotų praktikų, tarp kurių galima identifikuoti pirmines institucijas, apibrėžiančias ir sukuriančias tipiškus veikėjus ir jiems būdingą veiklą, ir pagal šias institucijas tikslingai sukurtas antrines institucijas. Seniausiai Vestfalijos valstybių sistemai būdingos pirminės tarptautinės institucijos, aptinkamos ir už Europos ribų, yra suverenitetas, teritoriškumas, tarptautinė teisė, diplomatija, galios pusiausvyra, karas ir kt. Naujesnės – tokios kaip žmogaus teisės ar demokratija – inkrementiškai susiformavo XIX–XX a. ir papildė Vestfalijos sistemą. Straipsnio tikslas – identifikuoti, kokios pirminės institucijos susiformavo pokario Europoje kuriantis Europos Bendrijai (šiandien – Europos Sąjunga), ir įvertinti jų dermę su senosiomis Vestfalijos valstybių visuomenės institucijomis. Apžvelgus pagrindines tokių pirminių institucijų kaip viršvalstybiškumas, subsidiarumas, harmonizacija ar mikroregionalizmas praktikas, straipsnio išvadose teigiama, jog naujausios su ES siejamos tarptautinės institucijos pradėjo iš dalies oponuoti vestfališkosioms ir sukūrė naujo tipo tarptautinius veikėjus – tiek viršnacionalinius, tiek subnacionalinius, kuriuos nacionalinės valstybės šiandien de facto jau pripažįsta kaip sau lygius ir tarptautinės teisės, ir diplomatijos, ir tarptautinės prekybos kontekste. Kaip ateityje bus susidorojama su šia institucine įtampa, priklausys ne tik nuo valstybių narių, bet ir nuo nacionalinių valstybių, esančių už Europos ribų, priverstų koegzistuoti su tokiu dariniu kaip ES vis dar didžiąja dalimi vestfališkojo modelio globalioje valstybių visuomenėje.
  • Publication
    Europos Sąjungos imperizacija ir mažosios valstybės
    [The imperisation of the European Union and the small states]
    research article
    Politologija / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : VU, 2011, Nr. 4(64)., p. 74 -109
    Straipsnyje, remiantis Michelio Foucault, Edwardo Saido, Antonio Negri, Michaelio Hardto, Ludvvigo Wittgensteino, Zenono Norkaus, Nortauto Statkaus, Raimundo Lopatos ir kitų mokslininkų mintimis, per imperinę paradigmą aiškinama ES struktūra, didžiųjų ir mažųjų valstybių santykiai bei pastarųjų įtakos didinimo galimybės. Pasitelkus L. Wittgensteino šeimyninio panašumo teoriją ir jos taikymo logiką, kurią naudojo Z. Norkus, įprasmindamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip imperiją, prieinama išvada, kad ES „per daug nukrypsta" nuo klasikinio ar neoklasikinio imperijos tipo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad neatitikimai, išryškinti taikant Z. Norkaus metodiką, yra lemti formos, bet ne turinio, teiginys, kad ES išlaiko imperijos sampratos prasminį krūvį, yra pagrįstas. Tai leidžia ES įvardyti kaip postmodemią imperiją. Straipsnyje orientuojamasi į ES postmodernios imperijos valdymo režimą ir pagrindinį, visus kitus centrus subordinuojantį centrą, - „branduolį". „Branduolys" pristatomas kaip esminis postmodernios imperijos atpažinimo kriterijus, darantis esminę įtaką visiems ES vykstantiems procesams, ypač mažųjų valstybių įtakos įtvirtinimo galimybėms. Priėjus išvadą, kad suvereniteto atsisakymas laiduoja didesnę galią, siūloma Lietuvos regioninės lyderystės siekį grįsti kuo gilesnės integracijos ir suvereniteto atsisakymo (delegavimo) motyvu.
      1Scopus© SNIP 0
  • Publication
    MULTIMOORA for the EU member states updated with fuzzy number theory
    [Neraiškiųjų skaičių teorija papildytas MULTIMOORA metodas Europos Sąjungos valstybių narių išsivystymo vertinimui]
    research article
    Brauers, Willem K.M.
    ;
    ;
    Baležentis, Tomas
    Technological and economic development of economy = Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas : Baltic journal on sustainability / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2011, vol. 17, no. 2., p. 259-290
    Fuzzy logic handles vague problems in various areas. The fuzzy numbers can represent either quantitative or qualitative variables. The quantitative fuzzy variables can embody crisp numbers, aggregates of historical data or forecasts. The qualitative fuzzy variables may be applied when dealing with ordinal scales. The MULTIMOORA method (Multiplicative and Multi-Objective Ratio Analysis) was updated with fuzzy number theory. The MULTIMOORA method consists of three parts, namely Ratio System, Reference Point and Full Multiplicative Form. Accordingly, each of them was modified with triangular fuzzy number theory. The fuzzy MULTIMOORA summarizes the three approaches. The problem remains how to summarize them. It cannot be done by summation as they are composed of ranks (ordinal). Indeed summation of ranks is against any mathematical logic. Another method, the Dominance Method, is used to rank the EU Member States according to their performance in reaching the indicator goals of the Lisbon Strategy 2000–2008. This ranking will group the best performing countries in a Core Group, followed by a Second Group, the Semi-periphery Group. Group 3, the Periphery Group, will encompass the less performing states.
      2
  • Publication
    Framework of strategic management model for strategy Europe 2020: diachronic analysis and proposed guidelines
    [Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui skirto strateginio valdymo modelio schema: chronologinė analizė ir siūlomos gairės]
    research article;
    Baležentis, Tomas
    Inžinerinė ekonomika = Engineering economics / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2011, Nr. 22 (3)., p. 271-282
    The synthesis of proposals for target-setting and transformation methodology resulted in framework for strategic management model dedicated to successful implementation of strategy Europe 2020. The model should encompass: 1) selection of targets for the EU, certain groups of states and separate Member States; 2) mutual learning enabling to transfer the best practice among member States; 3) development of appropriate structural indicators, equally identifying all dimensions of sustainable development; 4) benchmarking (selectonovation) principles applied for an effective distribution of EU support among Member States. Multi-criteria methods (e. g. MULTIMOORA) can be successfully applied in such benchmarking.
    WOS© IF 1.468WOS© AIF 1.148Scopus© SNIP 0.748
  • Publication
    Assessing European Union innovation policy: case study of Lithuania and Romania
    [Europos Sąjungos inovacijų politikos vertinimas: Lietuvos ir Rumunijos atvejų studija]
    research article
    Dragan, Nicusor
    ;
    ;
    Socialiniai tyrimai = Social Research. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2010, [Nr.] 3(20)., p. 83-91
    This study represents few issues related with innovations in European Union. At first the European Union documents and European scoreboard are analyzed. According to analysis, a huge innovational gap between European Union member-states is identified and EU authorities consider that innovation-friendly society is crucial element for its innovation policy. Second part of the article copes with methodological issues that arose around the research of innovations. The methods of the 4th generation of measuring innovation are implemented in the research, which aims to evaluate European Union policy according to population’s perception of innovations in Lithuania and Romania. Comparative study between Lithuania and Romania is done. The research shows social attitudes towards innovations and its relation with life quality and financial situation. The study shows, that local consumption of innovative products and services not necessary leads to better innovativeness of country.
  • Publication
    Europos Sąjungos raidos tendencijų ir perspektyvų klausimu
    [On the question of the tendencies and perspectives of the development of the European Union]
    research article
    Filosofija. Sociologija / Lietuvos mokslų akademija. Vilnius : LMA l-kla, 2004, Nr. 1., p. 15-22
    Straipsnyje aptariami veiksniai, kuriantys šiuolaikinę Europos Sąjungą, ir kartu tuose pačiuose veiksniuose įžvelgiamos pagrindinės grėsmės jos ateičiai. Aiškinamasi, kokios galimybės slypi teisëje stabilizuojant šią Sąjungą ir garantuojant jos raidą, ypač negausių tautų – Europos Sàjungos narių teises. Atskleidþiamas socialinës teisinës valstybės kaip Europos Sąjungos ideologinio, teisinio pagrindo vidinis prieštaringumas: pernelyg toli siekianti þmogaus teisių sauga apibrėžiama kaip naujai kylanti grësmë toms pačioms þmogaus teisėms.