Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20906
Now showing 1 - 4 of 4
  • Publication
    Europos Sąjungos imperizacija ir mažosios valstybės
    [The imperisation of the European Union and the small states]
    research article
    Politologija / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : VU, 2011, Nr. 4(64)., p. 74 -109
    Straipsnyje, remiantis Michelio Foucault, Edwardo Saido, Antonio Negri, Michaelio Hardto, Ludvvigo Wittgensteino, Zenono Norkaus, Nortauto Statkaus, Raimundo Lopatos ir kitų mokslininkų mintimis, per imperinę paradigmą aiškinama ES struktūra, didžiųjų ir mažųjų valstybių santykiai bei pastarųjų įtakos didinimo galimybės. Pasitelkus L. Wittgensteino šeimyninio panašumo teoriją ir jos taikymo logiką, kurią naudojo Z. Norkus, įprasmindamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip imperiją, prieinama išvada, kad ES „per daug nukrypsta" nuo klasikinio ar neoklasikinio imperijos tipo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad neatitikimai, išryškinti taikant Z. Norkaus metodiką, yra lemti formos, bet ne turinio, teiginys, kad ES išlaiko imperijos sampratos prasminį krūvį, yra pagrįstas. Tai leidžia ES įvardyti kaip postmodemią imperiją. Straipsnyje orientuojamasi į ES postmodernios imperijos valdymo režimą ir pagrindinį, visus kitus centrus subordinuojantį centrą, - „branduolį". „Branduolys" pristatomas kaip esminis postmodernios imperijos atpažinimo kriterijus, darantis esminę įtaką visiems ES vykstantiems procesams, ypač mažųjų valstybių įtakos įtvirtinimo galimybėms. Priėjus išvadą, kad suvereniteto atsisakymas laiduoja didesnę galią, siūloma Lietuvos regioninės lyderystės siekį grįsti kuo gilesnės integracijos ir suvereniteto atsisakymo (delegavimo) motyvu.
      1Scopus© SNIP 0
  • Publication
    Pokomunizmas po dvidešimt metų
    [Post-communism after 20 years: the comparison of democracy indicators of Nordic countries, Southern Europe and Central and Eastern Europe]
    research article
    Politologija / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : VU, 2011, Nr. 4(64)., p. 146-183
    Praėjus dvidešimt metų po komunizmo žlugimo Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybės, tapusios ES narėmis, neretai vis dar priskiriamos pokomunistinių valstybių grupei. Straipsnyje analizuojama, ar, vertinant demokratijos kokybę, vis dar esama aiškios ribos tarp VRE valstybių – naujųjų ES narių, ir ES senbuvių. Analizė atlikta lyginant Šiaurės Europos valstybių, Pietų Europos valstybių ir VRE valstybių demokratijos kokybės rodiklius. Tyrimas atskleidė, kad nėra ryškios ribos tarp VRE valstybių ir Pietų Europos valstybių grupių rodiklių. Tačiau Šiaurės Europos valstybių ir Pietų Europos valstybių grupių rodikliai, atitinkantys kokybiškesnės demokratijos kriterijus, gerokai skiriasi ir liudija apie kokybiškesnę demokratiją Šiaurės Europos valstybėse, nors Šiaurės Europos valstybės ir Pietų Europos valstybės priskiriamos vienai, senųjų ES narių, grupei. Taigi demokratijos kokybės skirtumai ES senbuvių grupės viduje yra didesni, nei VRE valstybių ir Pietų Europos valstybių skirtumai. Tai reiškia, kad demokratijos kriterijai, taikomi brandžios demokratijos Vakarų valstybėms, turi būti be išlygų pritaikyti ir VRE valstybėms, kurioms tenka atsakomybė už priimamus sprendimus įtvirtinant demokratiją.
    Scopus© SNIP 0
  • Publication
    Politikų ir biurokratų sąveika
    [The relationship between politicians and bureaucrats: who dominates?]
    research article
    Politologija / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : VU, 2011, Nr. 3(63)., p. 117-144
    Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl šiuolaikiniai tyrinėtojai laikosi priešingų normatyvinių požiūrių į tai, kas ką turi kontroliuoti – politikai biurokratus ar biurokratai politikus. Atsakymas grindžiamas politikų ir biurokratų tarpusavio kova dėl viešosios politikos kontrolės. Šioje kovoje dominuoja tai vieni, tai kiti, nes dominavimas yra kintantis, priklauso nuo įvairių veiksnių. Tyrinėtojai, įžvelgiantys valstybės tarnybos dominavimą, pabrėžia būtinybę politiškai kontroliuoti biurokratiją, o įžvelgiantieji politikų dominavimą, biurokratijoje mato jėgą, galinčią neleisti politikams piktnaudžiauti galia.
  • review article
    Politologija / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : Polibijaus fondas, 2005, Nr. 4(40)., p. 88-98
      2