Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20906
Now showing 1 - 6 of 6
  • Publication
    Sovietinio socialinės apsaugos modelio funkcijos bei raida ir Lietuva
    [The soviet social security model: functions, development, and Lithuania]
    research article;
    Bogdanova, Natalija
    Poitologija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012, t. 66, Nr. 2., p. 32-77
    Straipsnyje analizuojami sovietinio socialinės apsaugos modelio Lietuvoje raida, funkcijos ir ideologiniai ypatumai. Analizė pradedama carinės Rusijos, kuriai priklausė didžioji Lietuvos dalis, socialinio saugumo bruožų nušvietimu, trumpai pristatoma sovietinės Litbelo respublikos socialinė sistema ir smulkiai analizuojama sovietinio laikotarpio socialinė apsauga, kurią 1940 m. privalėjo perimti sovietų okupuota Lietuva. Straipsnyje apibrėžiama sovietinio socialinio draudimo sistemos struktūra ir ideologija, kuri buvo naudojama komunistinei propagandai, atskleidžiami svarbiausi jos raidos bruožai. Paaiškinta socialinio draudimo išlaidų problema, apibrėžtos socialinio draudimo šakos. Tai senatvės ir neįgalumo pensijų, ligos, nėštumo ir gimdymo, laidojimo ir bedarbių pašalpos (pastarosios buvo mokamos labai trumpą laiką – tik ankstyvuoju sovietiniu laikotarpiu). Straipsnyje remiamasi ir lyginama oficialiai skelbta SSRS ir Lietuvos SSR statistika, daugiausia – iš vėlyvojo SSRS laikotarpio (pradedant 1975 m.), t. y. tuo laikotarpiu, kai sovietinio socialinio draudimo sistema pasiekė savo ribas ir parodė savo galimybes. Ankstesniojo sovietinio laikotarpio analizei straipsnio autoriai pasitelkia archyvinę medžiagą. Tai – unikalus savo apimtimi, visapusišką sisteminę analizę pateikiantis straipsnis apie sovietinės socialinės politikos raidą ir jos specifinius elementus Lietuvoje. Lietuvoje kitų autorių ši tema nebuvo nagrinėta, vieninteliame R. Lazutkos straipsnyje „Pensijų sistemų raida Lietuvoje“, kuris pasirodė žurnale „Filosofija. Sociologija“ (2007, Nr. 2), buvo aptarti kai kurie sovietinės pensijų sistemos ypatumai.
    Scopus© SNIP 0
  • Publication
    Europos Sąjungos imperizacija ir mažosios valstybės
    [The imperisation of the European Union and the small states]
    research article
    Politologija / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : VU, 2011, Nr. 4(64)., p. 74 -109
    Straipsnyje, remiantis Michelio Foucault, Edwardo Saido, Antonio Negri, Michaelio Hardto, Ludvvigo Wittgensteino, Zenono Norkaus, Nortauto Statkaus, Raimundo Lopatos ir kitų mokslininkų mintimis, per imperinę paradigmą aiškinama ES struktūra, didžiųjų ir mažųjų valstybių santykiai bei pastarųjų įtakos didinimo galimybės. Pasitelkus L. Wittgensteino šeimyninio panašumo teoriją ir jos taikymo logiką, kurią naudojo Z. Norkus, įprasmindamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip imperiją, prieinama išvada, kad ES „per daug nukrypsta" nuo klasikinio ar neoklasikinio imperijos tipo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad neatitikimai, išryškinti taikant Z. Norkaus metodiką, yra lemti formos, bet ne turinio, teiginys, kad ES išlaiko imperijos sampratos prasminį krūvį, yra pagrįstas. Tai leidžia ES įvardyti kaip postmodemią imperiją. Straipsnyje orientuojamasi į ES postmodernios imperijos valdymo režimą ir pagrindinį, visus kitus centrus subordinuojantį centrą, - „branduolį". „Branduolys" pristatomas kaip esminis postmodernios imperijos atpažinimo kriterijus, darantis esminę įtaką visiems ES vykstantiems procesams, ypač mažųjų valstybių įtakos įtvirtinimo galimybėms. Priėjus išvadą, kad suvereniteto atsisakymas laiduoja didesnę galią, siūloma Lietuvos regioninės lyderystės siekį grįsti kuo gilesnės integracijos ir suvereniteto atsisakymo (delegavimo) motyvu.
      1Scopus© SNIP 0
  • Publication
    Politikų ir biurokratų sąveika
    [The relationship between politicians and bureaucrats: who dominates?]
    research article
    Politologija / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : VU, 2011, Nr. 3(63)., p. 117-144
    Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl šiuolaikiniai tyrinėtojai laikosi priešingų normatyvinių požiūrių į tai, kas ką turi kontroliuoti – politikai biurokratus ar biurokratai politikus. Atsakymas grindžiamas politikų ir biurokratų tarpusavio kova dėl viešosios politikos kontrolės. Šioje kovoje dominuoja tai vieni, tai kiti, nes dominavimas yra kintantis, priklauso nuo įvairių veiksnių. Tyrinėtojai, įžvelgiantys valstybės tarnybos dominavimą, pabrėžia būtinybę politiškai kontroliuoti biurokratiją, o įžvelgiantieji politikų dominavimą, biurokratijoje mato jėgą, galinčią neleisti politikams piktnaudžiauti galia.
  • Publication
    Didžiosios strategijos prielaidos ir perspektyvos XX–XXI amžių sandūroje
    [Premises and perspectives for a grand strategy in of the 20th and 21th centuries]
    research article
    Politologija / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : VU, 2011, Nr. 1(61)., p. 133-169
    Straipsnyje analizuojama Didžiosios strategijos raida istorijoje ir nacionalinių valstybių didžiųjų strategijų perspektyvos šiuolaikiniame pasaulyje. Nagrinėjama valstybių, turinčių Didžiąją strategiją, patirtis, tokios strategijos poreikio ir paskirties XXI a. problema. Teigiama, kad globaliame pasaulyje nesumenkėjo nacionalinės Didžiosios strategijos reikšmė ir poreikis – pakito tik jos įgyvendinimo aplinka ir sąlygos. XXI a. Didžiojoje strategijoje valstybės „įsitvirtinimo po saule“ sąvoką keičia „įsitinklinimo“ koncepcija, kuri reiškia valstybės pastangą išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes nacionalinės plėtros tikslais. Vakarų pasaulio valstybės nėra natūraliai „pasmerktos“ didėjančios gerovės, kylančios kokybės ir sanglaudos vizijos išsipildymui. Vakarietiškosios Didžiosios strategijos, paremtos liberaliosios demokratijos koncepcija, modelio plėtros sėkmė priklausys ne tik nuo globalizacijos jėgų logikos, bet ir nuo sprendimų, kuriuos privalės priimti valstybių vyriausybės. Tai gali aktualinti nacionalinių didžiųjų strategijų poreikį.
  • review article
    Politologija / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Vilnius : Polibijaus fondas, 2005, Nr. 4(40)., p. 88-98
      2
  • review article
    Politologija. Vilnius : Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, 2004, t. 4(36)., P. 146-159
      2