Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20906
Now showing 1 - 2 of 2
  • Publication
    Lyties aspektas migracijos procesuose
    [The gender perspective in migration: analysis of third country nationals in Lithuania]
    research article;
    Pilinkaitė Sotirovič, Vilana
    Etniškumo studijos = Ethnicity studies / Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas. Vilnius : In flexum, 2012, [Nr.] 1-2., p. 178-203
    Migracijos tyrimuose dažnai pastebima, kad lyties perspektyvos įtraukimas leidžia geriau suprasti ir paaiškinti migracijos procesus. Vis dėlto vyrų ir moterų patirtys analizuojant migracijos tendencijas, politiką ir migrantų integraciją vis dar nėra vienodai gerai atspindimos, moterų dalyvavimas migracijos procesuose tebėra nepakankamai išstudijuotas ir įvertintas. Šiame darbe siekiama: 1) atskleisti lyties perspektyvos taikymo naudą analizuojant migraciją ir su ja susijusius reiškinius, 2) aprašyti ir įvertinti trečiųjų šalių migrantų integracijos situaciją Lietuvoje lyties aspektu. Darbe derinami du tyrimo metodai – oficialių statistinių duomenų analizė ir ekspertų interviu. Tyrimo duomenys rodo, kad lyties kategorija svarbi tiek analizuojant migrantų iš trečiųjų šalių judėjimo tendencijas, tiek jų integracijos procesus Lietuvoje. Galima teigti, kad moterys iš trečiųjų šalių dėl įvairių veiksnių sąveikos išstumiamos iš ekonominės migracijos sferos, vyrai absoliučiai dominuoja vienoje pagrindinių – darbo migracijos srityje. Atvykimo sąlygų skirtumai pagal lytį susiję ir su nevienodomis lyčių galimybėmis integruotis Lietuvos visuomenėje – ekonominiai migrantai, kurių dauguma vyrai, dažniau yra teisiškai apsaugoti socialiai pažeidžiamose situacijose, tuo metu moterys tampa ypač priklausomos nuo artimųjų ir socialinių tinklų pagalbos. Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, jog ne vien lytis, bet ir kitos socialinės-kultūrinės kategorijos, tokios kaip kilmės šalis, etniškumas, kalba, religija, atvykimo aplinkybės bei migrantų bendruomenių atvirumas, lemia integracijos sąlygas kiekvienu individualiu atveju.
  • Publication
    Sovietinio socialinės apsaugos modelio funkcijos bei raida ir Lietuva
    [The soviet social security model: functions, development, and Lithuania]
    research article;
    Bogdanova, Natalija
    Poitologija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012, t. 66, Nr. 2., p. 32-77
    Straipsnyje analizuojami sovietinio socialinės apsaugos modelio Lietuvoje raida, funkcijos ir ideologiniai ypatumai. Analizė pradedama carinės Rusijos, kuriai priklausė didžioji Lietuvos dalis, socialinio saugumo bruožų nušvietimu, trumpai pristatoma sovietinės Litbelo respublikos socialinė sistema ir smulkiai analizuojama sovietinio laikotarpio socialinė apsauga, kurią 1940 m. privalėjo perimti sovietų okupuota Lietuva. Straipsnyje apibrėžiama sovietinio socialinio draudimo sistemos struktūra ir ideologija, kuri buvo naudojama komunistinei propagandai, atskleidžiami svarbiausi jos raidos bruožai. Paaiškinta socialinio draudimo išlaidų problema, apibrėžtos socialinio draudimo šakos. Tai senatvės ir neįgalumo pensijų, ligos, nėštumo ir gimdymo, laidojimo ir bedarbių pašalpos (pastarosios buvo mokamos labai trumpą laiką – tik ankstyvuoju sovietiniu laikotarpiu). Straipsnyje remiamasi ir lyginama oficialiai skelbta SSRS ir Lietuvos SSR statistika, daugiausia – iš vėlyvojo SSRS laikotarpio (pradedant 1975 m.), t. y. tuo laikotarpiu, kai sovietinio socialinio draudimo sistema pasiekė savo ribas ir parodė savo galimybes. Ankstesniojo sovietinio laikotarpio analizei straipsnio autoriai pasitelkia archyvinę medžiagą. Tai – unikalus savo apimtimi, visapusišką sisteminę analizę pateikiantis straipsnis apie sovietinės socialinės politikos raidą ir jos specifinius elementus Lietuvoje. Lietuvoje kitų autorių ši tema nebuvo nagrinėta, vieninteliame R. Lazutkos straipsnyje „Pensijų sistemų raida Lietuvoje“, kuris pasirodė žurnale „Filosofija. Sociologija“ (2007, Nr. 2), buvo aptarti kai kurie sovietinės pensijų sistemos ypatumai.
    Scopus© SNIP 0