Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20906
Now showing 1 - 10 of 12
No Thumbnail Available
Publication
Metadata only

Naujas „gyvų“ šaltinių leidinys – Vinco Trumpos korespondencija

2013, Selenis, Valdas

No Thumbnail Available
Publication
Metadata only

Europos Sąjungos imperizacija ir mažosios valstybės

2011, Brunalas, Benas

Straipsnyje, remiantis Michelio Foucault, Edwardo Saido, Antonio Negri, Michaelio Hardto, Ludvvigo Wittgensteino, Zenono Norkaus, Nortauto Statkaus, Raimundo Lopatos ir kitų mokslininkų mintimis, per imperinę paradigmą aiškinama ES struktūra, didžiųjų ir mažųjų valstybių santykiai bei pastarųjų įtakos didinimo galimybės. Pasitelkus L. Wittgensteino šeimyninio panašumo teoriją ir jos taikymo logiką, kurią naudojo Z. Norkus, įprasmindamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę kaip imperiją, prieinama išvada, kad ES „per daug nukrypsta" nuo klasikinio ar neoklasikinio imperijos tipo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad neatitikimai, išryškinti taikant Z. Norkaus metodiką, yra lemti formos, bet ne turinio, teiginys, kad ES išlaiko imperijos sampratos prasminį krūvį, yra pagrįstas. Tai leidžia ES įvardyti kaip postmodemią imperiją. Straipsnyje orientuojamasi į ES postmodernios imperijos valdymo režimą ir pagrindinį, visus kitus centrus subordinuojantį centrą, - „branduolį". „Branduolys" pristatomas kaip esminis postmodernios imperijos atpažinimo kriterijus, darantis esminę įtaką visiems ES vykstantiems procesams, ypač mažųjų valstybių įtakos įtvirtinimo galimybėms. Priėjus išvadą, kad suvereniteto atsisakymas laiduoja didesnę galią, siūloma Lietuvos regioninės lyderystės siekį grįsti kuo gilesnės integracijos ir suvereniteto atsisakymo (delegavimo) motyvu.

No Thumbnail Available
Publication
Metadata only

Didžiosios strategijos prielaidos ir perspektyvos XX–XXI amžių sandūroje

2011, Baubinaitė, Kristina

Straipsnyje analizuojama Didžiosios strategijos raida istorijoje ir nacionalinių valstybių didžiųjų strategijų perspektyvos šiuolaikiniame pasaulyje. Nagrinėjama valstybių, turinčių Didžiąją strategiją, patirtis, tokios strategijos poreikio ir paskirties XXI a. problema. Teigiama, kad globaliame pasaulyje nesumenkėjo nacionalinės Didžiosios strategijos reikšmė ir poreikis – pakito tik jos įgyvendinimo aplinka ir sąlygos. XXI a. Didžiojoje strategijoje valstybės „įsitvirtinimo po saule“ sąvoką keičia „įsitinklinimo“ koncepcija, kuri reiškia valstybės pastangą išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes nacionalinės plėtros tikslais. Vakarų pasaulio valstybės nėra natūraliai „pasmerktos“ didėjančios gerovės, kylančios kokybės ir sanglaudos vizijos išsipildymui. Vakarietiškosios Didžiosios strategijos, paremtos liberaliosios demokratijos koncepcija, modelio plėtros sėkmė priklausys ne tik nuo globalizacijos jėgų logikos, bet ir nuo sprendimų, kuriuos privalės priimti valstybių vyriausybės. Tai gali aktualinti nacionalinių didžiųjų strategijų poreikį.

No Thumbnail Available
Publication
Open Access

Visuotinė terorizmo grėsmė - dar vienas Amerikos neokonservatorių mitas?

2005, Bielskis, Andrius

No Thumbnail Available
Publication
Metadata only

Lyties aspektas migracijos procesuose

2012, Erentaitė, Rasa, Pilinkaitė Sotirovič, Vilana

Migracijos tyrimuose dažnai pastebima, kad lyties perspektyvos įtraukimas leidžia geriau suprasti ir paaiškinti migracijos procesus. Vis dėlto vyrų ir moterų patirtys analizuojant migracijos tendencijas, politiką ir migrantų integraciją vis dar nėra vienodai gerai atspindimos, moterų dalyvavimas migracijos procesuose tebėra nepakankamai išstudijuotas ir įvertintas. Šiame darbe siekiama: 1) atskleisti lyties perspektyvos taikymo naudą analizuojant migraciją ir su ja susijusius reiškinius, 2) aprašyti ir įvertinti trečiųjų šalių migrantų integracijos situaciją Lietuvoje lyties aspektu. Darbe derinami du tyrimo metodai – oficialių statistinių duomenų analizė ir ekspertų interviu. Tyrimo duomenys rodo, kad lyties kategorija svarbi tiek analizuojant migrantų iš trečiųjų šalių judėjimo tendencijas, tiek jų integracijos procesus Lietuvoje. Galima teigti, kad moterys iš trečiųjų šalių dėl įvairių veiksnių sąveikos išstumiamos iš ekonominės migracijos sferos, vyrai absoliučiai dominuoja vienoje pagrindinių – darbo migracijos srityje. Atvykimo sąlygų skirtumai pagal lytį susiję ir su nevienodomis lyčių galimybėmis integruotis Lietuvos visuomenėje – ekonominiai migrantai, kurių dauguma vyrai, dažniau yra teisiškai apsaugoti socialiai pažeidžiamose situacijose, tuo metu moterys tampa ypač priklausomos nuo artimųjų ir socialinių tinklų pagalbos. Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, jog ne vien lytis, bet ir kitos socialinės-kultūrinės kategorijos, tokios kaip kilmės šalis, etniškumas, kalba, religija, atvykimo aplinkybės bei migrantų bendruomenių atvirumas, lemia integracijos sąlygas kiekvienu individualiu atveju.

No Thumbnail Available
Publication
Metadata only

Pokomunizmas po dvidešimt metų

2011, Spurga, Saulius

Praėjus dvidešimt metų po komunizmo žlugimo Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybės, tapusios ES narėmis, neretai vis dar priskiriamos pokomunistinių valstybių grupei. Straipsnyje analizuojama, ar, vertinant demokratijos kokybę, vis dar esama aiškios ribos tarp VRE valstybių – naujųjų ES narių, ir ES senbuvių. Analizė atlikta lyginant Šiaurės Europos valstybių, Pietų Europos valstybių ir VRE valstybių demokratijos kokybės rodiklius. Tyrimas atskleidė, kad nėra ryškios ribos tarp VRE valstybių ir Pietų Europos valstybių grupių rodiklių. Tačiau Šiaurės Europos valstybių ir Pietų Europos valstybių grupių rodikliai, atitinkantys kokybiškesnės demokratijos kriterijus, gerokai skiriasi ir liudija apie kokybiškesnę demokratiją Šiaurės Europos valstybėse, nors Šiaurės Europos valstybės ir Pietų Europos valstybės priskiriamos vienai, senųjų ES narių, grupei. Taigi demokratijos kokybės skirtumai ES senbuvių grupės viduje yra didesni, nei VRE valstybių ir Pietų Europos valstybių skirtumai. Tai reiškia, kad demokratijos kriterijai, taikomi brandžios demokratijos Vakarų valstybėms, turi būti be išlygų pritaikyti ir VRE valstybėms, kurioms tenka atsakomybė už priimamus sprendimus įtvirtinant demokratiją.

No Thumbnail Available
Publication
Metadata only

Politinių partijų finansavimas Lietuvoje: tinkamiausio modelio paieškos

2008, Jurkevičius, Vaidas

Šiame straipsnyje analizuojamas viešajame diskurse labai daug prieštaringų atgarsių susilaukiantis politinių partijų finansavimo mechanizmas Lietuvoje. Nors įstatymų leidėjas de jure ir yra įtvirtinęs visą kompleksą tarpusavyje susijusių veiksmingų metodų, turinčių įtakos korupcijos prevencijai politikoje, straipsnyje pristatoma kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatų analizė rodo, kad taisyklės, susijusios su politinių partijų finansavimu, nėra pakankamai veiksmingos. Straipsnyje nuodugniai atskleidžiami tiek privataus, tiek valstybinio politinių partijų finansavimo teisinio reglamentavimo ypatumai, aptariami atskiri praktiniai lėšų pasiskirstymo partijos viduje aspektai ir, remiantis šalutinių poveikių įvertinimo metodu, vertinamas Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas mišrus partijų finansavimo modelis. Taip pat, atsižvelgiant į šio tyrimo duomenis bei kitų šalių patirtį ir teisinio reglamentavimo ypatumus, straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti teisinį reguliavimą siekiant didesnio partijų finansavimo skaidrumo ir efektyvumo Lietuvoje.

No Thumbnail Available
Publication
Metadata only

Sovietinio socialinės apsaugos modelio funkcijos bei raida ir Lietuva

2012, Guogis, Arvydas, Bogdanova, Natalija

Straipsnyje analizuojami sovietinio socialinės apsaugos modelio Lietuvoje raida, funkcijos ir ideologiniai ypatumai. Analizė pradedama carinės Rusijos, kuriai priklausė didžioji Lietuvos dalis, socialinio saugumo bruožų nušvietimu, trumpai pristatoma sovietinės Litbelo respublikos socialinė sistema ir smulkiai analizuojama sovietinio laikotarpio socialinė apsauga, kurią 1940 m. privalėjo perimti sovietų okupuota Lietuva. Straipsnyje apibrėžiama sovietinio socialinio draudimo sistemos struktūra ir ideologija, kuri buvo naudojama komunistinei propagandai, atskleidžiami svarbiausi jos raidos bruožai. Paaiškinta socialinio draudimo išlaidų problema, apibrėžtos socialinio draudimo šakos. Tai senatvės ir neįgalumo pensijų, ligos, nėštumo ir gimdymo, laidojimo ir bedarbių pašalpos (pastarosios buvo mokamos labai trumpą laiką – tik ankstyvuoju sovietiniu laikotarpiu). Straipsnyje remiamasi ir lyginama oficialiai skelbta SSRS ir Lietuvos SSR statistika, daugiausia – iš vėlyvojo SSRS laikotarpio (pradedant 1975 m.), t. y. tuo laikotarpiu, kai sovietinio socialinio draudimo sistema pasiekė savo ribas ir parodė savo galimybes. Ankstesniojo sovietinio laikotarpio analizei straipsnio autoriai pasitelkia archyvinę medžiagą. Tai – unikalus savo apimtimi, visapusišką sisteminę analizę pateikiantis straipsnis apie sovietinės socialinės politikos raidą ir jos specifinius elementus Lietuvoje. Lietuvoje kitų autorių ši tema nebuvo nagrinėta, vieninteliame R. Lazutkos straipsnyje „Pensijų sistemų raida Lietuvoje“, kuris pasirodė žurnale „Filosofija. Sociologija“ (2007, Nr. 2), buvo aptarti kai kurie sovietinės pensijų sistemos ypatumai.

No Thumbnail Available
Publication
Metadata only

Politikų ir biurokratų sąveika

2011, Dumbliauskas, Vytautas

Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl šiuolaikiniai tyrinėtojai laikosi priešingų normatyvinių požiūrių į tai, kas ką turi kontroliuoti – politikai biurokratus ar biurokratai politikus. Atsakymas grindžiamas politikų ir biurokratų tarpusavio kova dėl viešosios politikos kontrolės. Šioje kovoje dominuoja tai vieni, tai kiti, nes dominavimas yra kintantis, priklauso nuo įvairių veiksnių. Tyrinėtojai, įžvelgiantys valstybės tarnybos dominavimą, pabrėžia būtinybę politiškai kontroliuoti biurokratiją, o įžvelgiantieji politikų dominavimą, biurokratijoje mato jėgą, galinčią neleisti politikams piktnaudžiauti galia.

No Thumbnail Available
Publication
Metadata only

Deconstructing postmodern xenophilia

2006, Degutis, Algirdas