Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21554
Now showing 1 - 3 of 3
  • Publication
    Ar pakartotas fizinis krūvis panašiai veikia vyrų ir moterų motorinę sistemą?
    [Does the repeated bout effect of exercise evoke similar changes in the motor system of men and womwen?]
    research article
    Gorianovas, Giedrius
    ;
    Streckis, Vytautas
    ;
    Skurvydas, Albertas
    ;
    Andrejeva, Julija
    ;
    Vitkienė, Irena- Nijolė
    ;
    Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2010, Nr. 1(76)., p. 37-44
    Po pakartoto fizinio krūvio dauguma vyrų ir moterų nuovargio indeksai iš esmės nesiskyrė (p > 0,05), lyginant su reikšmėmis prieš krūvį: esant IR, vyrų MVJ sudarė 76,2 ± 9,3%, TR — 76,2 ± 11,1%, moterų — 77,4 ± 5,9% ir 80,2 ± 11,0%; šuolio aukštis — vyrų buvo 94,4 ± 5,6%, moterų — 89,4 ± 4,0%, išskyrus MDN, kuris moterų raumenyse po krūvio, esant IR, buvo mažesnis (p < 0,05). Po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas, skirtingai nei vyrų, reikšmingai nepadidėjo (p > 0,05). Abiejų tirtų grupių subjektyvus raumenų skausmas buvo panašus (p > 0,05). Valingų ir nevalingų raumenų susitraukimo jėgos kitimas atsigavimo metu nuo lyties nepriklausė. Pakartojus raumenų pažeidą sukeliantį fi zinį krūvį moterų raumenyse pasireiškė mažesnis mažų dažnių nuovargis raumeniui esant ilgam; po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas mažesnis nei vyrų; subjektyvus raumenų skausmas ir motorinės sistemos atsigavimo greitis po pakartoto krūvio lyties požiūriu yra panašus.
  • Publication
    Vienkartinių dinaminių ir izometrinių pratybų poveikis keturgalvio šlaunies raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo savybėms
    [Dynamic and isometric one time training effect on qadriceps leg muscle contraction and relaxation properties]
    research article
    Bartaševičius, Linas
    ;
    Skurvydas, Albertas
    ;
    Kairaitis, Ramutis
    ;
    Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2009, Nr. 4(75)., p. 24-29
    Naudojant tiesioginę elektrostimuliaciją, ant keturgalvio šlaunies raumens distalinio ir proksimalinio trečdalių buvo dedami paviršiniai 9 × 18 cm metaliniai elektrodai. Elektrodai buvo sujungiami su elektrostimuliatoriumi, įmontuotu į elektromiografą „Medicor MG440“. Raumuo buvo dirginamas stačiakampės formos elektriniu impulsu arba jų serija. Elektrostimuliatoriaus siunčiamų dirgiklių (impulsų serijos) dažnumas ir keturgalvio šlaunies raumens susitraukimo jėga buvo registruojami IBM tipo personaliniame kompiuteryje (CPU i486-33MHz, RAM 8M) „Stimula Lab“ programa (programos kūrėjas E. Povilonis, 1994). Tyrimo duomenys parodė, kad po dinaminių ir izometrinių pratybų raumenų susitraukimo (Ct) ir atsipalaidavimo (Rt) savybės statistiškai patikimai nepakito (p > 0,05), stimuliuojant raumenį P 1, P 20, P 50 Hz dažniu. Abiem tyrimo atvejais pasireiškė mažų dažnių nuovargis. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausi keturgalvio šlaunies raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo savybių pokyčiai pastebimi po dinaminių staigiosios jėgos ugdymo pratybų. Dinaminės pratybos sukelia didesnį raumenų nuovargį, negu staigiosios jėgos lavinimo izometrinės pratybos.
  • Publication
    Didelio meistriškumo sportininkų bėgimo greičio rezultatų kaitos priklausomumas nuo treniruočių krūvio
    [Changes in running speed results of high skilled athletes depending on the specificity of training load]
    research article
    Stanislovaitis, Aleksas
    ;
    Stanislovaitienė, Jūratė
    ;
    Kavaliauskienė, Edita
    ;
    Skurvydas, Albertas
    ;
    ;
    Dargevičiūtė, Gintarė
    Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2008, Nr. 4(71)., p. 98-103
    Tyrimo tikslas — nustatyti ir įvertinti didelio meistriškumo sportininkų bėgimo greičio rezultatų kaitos priklausomumų nuo treniruočių krūvio. Buvo tirtos lengvaatletės moterys (60—400 m nuotolio bėgikės), Lietuvos nacionalinės ir olimpinės rinktinės narės (n = 6. amžius — 19—29 m., svoris — 57,8 ± 4,73 kg, ūgis — 168 ± 7,9 cm). Taikytos trys ugdymo programos (akcentuojant jėgos greitumą, greitumą ir greitumo ištvermėj Greitumas buvo vertinamas 60 m bėgimo testu, kurio metu registruoti: 30 m bėgimo iš vietos, 30 m bėgimo įsigreitėjus ir viso 60 m bėgimo vidutinio greičio rezultatai. tyrimas parodė, kad jėgos greitumo fizinis krūvis pagerino 30 m iš vielos (p < 0,05) ir pablogino 60 m bėgimo rezultatus. 30 m bėgimo įsigreitėjus rezultatas pablogėjo (p < 0,05) greitumo fizinis krūvis pagerino 60 m bėgimo iš vielos ir 30 m bėgimo įsigreitėjus rezultatus (p < 0,05), bet pablogino startinį įsibėgėjimą (p < 0,05): greitumo ištvermės/ainis krūvis pablogino visų, t. y. 60 ir 30 m bėgimo iš vietos ir 30 m bėgimo įsigreitėjus (p < 0,05), lestų rezultatus.