Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21554
Now showing 1 - 2 of 2
  • Publication
    Ar pakartotas fizinis krūvis panašiai veikia vyrų ir moterų motorinę sistemą?
    [Does the repeated bout effect of exercise evoke similar changes in the motor system of men and womwen?]
    research article
    Gorianovas, Giedrius
    ;
    Streckis, Vytautas
    ;
    Skurvydas, Albertas
    ;
    Andrejeva, Julija
    ;
    Vitkienė, Irena- Nijolė
    ;
    Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2010, Nr. 1(76)., p. 37-44
    Po pakartoto fizinio krūvio dauguma vyrų ir moterų nuovargio indeksai iš esmės nesiskyrė (p > 0,05), lyginant su reikšmėmis prieš krūvį: esant IR, vyrų MVJ sudarė 76,2 ± 9,3%, TR — 76,2 ± 11,1%, moterų — 77,4 ± 5,9% ir 80,2 ± 11,0%; šuolio aukštis — vyrų buvo 94,4 ± 5,6%, moterų — 89,4 ± 4,0%, išskyrus MDN, kuris moterų raumenyse po krūvio, esant IR, buvo mažesnis (p < 0,05). Po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas, skirtingai nei vyrų, reikšmingai nepadidėjo (p > 0,05). Abiejų tirtų grupių subjektyvus raumenų skausmas buvo panašus (p > 0,05). Valingų ir nevalingų raumenų susitraukimo jėgos kitimas atsigavimo metu nuo lyties nepriklausė. Pakartojus raumenų pažeidą sukeliantį fi zinį krūvį moterų raumenyse pasireiškė mažesnis mažų dažnių nuovargis raumeniui esant ilgam; po pakartoto krūvio moterų kreatinkinazės aktyvumas mažesnis nei vyrų; subjektyvus raumenų skausmas ir motorinės sistemos atsigavimo greitis po pakartoto krūvio lyties požiūriu yra panašus.
  • Publication
    Sportuojančių studentų (vyrų ir moterų) taikomi streso įveikimo būdai
    [Stress management techniques used by physically active students]
    research article
    Ivaškienė, Vida
    ;
    Kšanauskienė, Liudmila
    ;
    ;
    Bogužienė, Jolanta
    ;
    Daukšas, Dainius
    Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2009, Nr. 3(74)., p. 28-33
    Sportuojančios studentės dažniau negu sportuojantys studentai vyrai (p < 0,05) stresui įveikti taiko šokius, jogą, savimasažą, kvapų terapiją, pasivaikščiojimą gamtoje, bendravimą su šeimos nariais, su gyvūnais, augalų auginimą, knygų skaitymą, meldimąsi, juoko terapiją, požiūrio į konfl iktinę situaciją keitimą. Ilgiau nei vienerius metus sportuojantys studentai, palyginti su sportuojančiais iki metų, kaip streso įveikimo būdą dažniau (p < 0,05) taiko mankštą, aerobinius pratimus, aktyvius ir pasyvius tempimo pratimus, autogeninę treniruotę, meditaciją. Ilgiau sportuojantys vyrai dažniau taiko ritmišką ir lėtą kvėpavimą, ilgiau sportuojančios moterys — specialius kvėpavimo pratimus.
      1