Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21534
Now showing 1 - 6 of 6
  • Publication
    Effective protection of creditors’ interests in private companies
    [Efektyvi uždarųjų akcinių bendrovių kreditorių interesų apsauga: įstatinio kapitalo reikalavimas ar sutartinės bei kitos kreditorių teisių apsaugos priemonės?]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 213-228
    This article reveals arguments for and against the initial minimum capital of private companies. It explains that the initial minimum capital rule, which was entrenched in the Second Company Directive as of 13 December 1976, provides for little meaningful benefit in terms of creditors’ protection in private companies. Furthermore, the present paper reviews possible alternative mechanisms for creditors’ protection that could achieve the same effects as the minimum capital rule, although more efficiently and at lower costs. Finally, the author evaluates the legislation on the initial capital of private companies in Lithuania and proposes some potential future trends in this field.
      3
  • Publication
    Naujai paaiškėjusios aplinkybės kaip proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindas
    [Newly disclosed circumstances as the basis of the renewal of the proceedings in the civil case]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 351-364
    Šiame straipsnyje nagrinėjama vieno iš civilinės bylos proceso atnaujinimo pagrindų – naujai paaiškėjusių aplinkybių esmė, samprata ir požymiai. Siekiant išsamiau atskleisti naujai paaiškėjusių aplinkybių esmę ir sampratą, moksliniame straipsnyje nagrinėjami naujai paaiškėjusių aplinkybių požymiai, kurie nurodomi Lietuvos teisės doktrinoje, teisiniame reglamentavime bei teismų praktikoje. Autorius dėsto savo požiūrį į naujai paaiškėjusias aplinkybes identifikuojančius požymius, šiuos požymius subendrina kaip sąlygas ir kiekvieną iš jų išsamiau analizuoja. Straipsnyje pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad ne visuomet paprasta nustatyti, ar aplinkybės yra naujai paaiškėjusios ir sudaro užbaigtos bylos proceso atnaujinimo pagrindą, ar vis dėlto tos aplinkybės atitinka ne visus joms keliamus reikalavimus. Atlikus analizę daroma išvada, kad terminas „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ nėra visiškai tinkamas šio proceso atnaujinimo pagrindui apibūdinti, nes aplinkybių naujo paaiškėjimo sąlyga būdinga kiekvienam bylos proceso atnaujinimo pagrindui.
      9  1
  • Publication
    Koncesijos samprata ir teisinis reguliavimas
    [Concept of concession and legal regulation]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 257-275
    Koncesija yra viena seniausių ir plačiausiai taikomų viešosios ir privačiosios partnerystės formų, padėjusių įgyvendinti daugelį projektų, užtikrinančių viešojo sektoriaus funkcijų įgyvendinimą pasitelkiant privatų kapitalą visame pasaulyje. Nuo pirmojo Koncesijų įstatymo priėmimo Lietuvoje ši teisinių santykių forma nebuvo plačiai taikoma įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių bendrus projektus. Tam trukdė ir nepalankus teisinis reglamentavimas, ir menkas visuomenės suvokimas, kas yra koncesijos sutartis bei kokiais atvejais ji sudaroma.Šiame straipsnyje plačiau nagrinėjama koncesijos sąvoka, analizuojant bendruosius koncesijos bruožus ir įvertinant panašumus su giminingais teisės institutais. Darbe taip pat analizuojamas koncesijų teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos lygiu.
      3
  • Publication
    The legal protection of well-known trademarks and trademarks with a reputation
    [Plačiai žinomų ir reputaciją turinčių prekių ženklų teisinė apsauga : teisinio reguliavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse tendencijos]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 229-256
    The scope of the legal protection of unregistered well-known trademarks, registered well-known trademarks and registered trademarks with a reputation as well as the “systematic dilemma“ regarding the inter-relation between these legal concepts (Paris Convention, Art. 6bis; TRIPS Agreement, Arts. 16(2) and 16(3); Trade Mark Directive, Arts. 4(2)(d), 4(3), 4(4)(a), 5(2); Regulation on the Community Trade Mark, Arts. 8(2)(c), 8(5), 9(1)(c)) has a long history of diverse analyses, debates, and interpretations. This article makes a comparative analysis of the current trends within the EU Member States on the legal protection of unregistered well-known trademarks and registered rights beyond the principle of speciality (well-known or reputed trademarks). The analysis demonstrates that a number of Member States have already found a solution to the “systematic dilemma”, which is outlined in international and the EU laws. The research establishes that a number of Member States, even though protecting registered trademarks beyond the principle of speciality as stated in Art. 16(3) of the TRIPS Agreement, and Arts. 4(3), 4(4)(a), 5(2) of the Trade Mark Directive, also make it possible to protect unregistered well-known trademarks with respect to different goods and (or) services. This study aims to prove that the conditions for this type of protection are the same (or very similar in their legal content) as it is outlined in the above mentioned provisions of the TRIPS Agreement or the Trade Mark Directive. The research, on which this study is based, enables the author to conclude that the current trends reveal three levels of protection: first, unregistered well-known trademarks within the ambit of the principle of speciality; second, registered well-known or reputed trademarks beyond the principle of speciality; and third, unregistered well-known trademarks beyond the principle of speciality.
      7
  • Publication
    Socialinio teisingumo įgyvendinimo problematika finansuojant socialinės saugos sistemą
    [The problem of social justice implementation financing in the social protection system]
    research article;
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 37-58
    Straipsnyje atskleidžiamos pagrindinės socialinio teisingumo koncepcijos, socialinio teisingumo ypatumai socialinės saugos sistemoje, nagrinėjama socialinių garantijų apsaugos reikšmė finansinio deficito sąlygomis, analizuojama, ar einamųjų išmokų sistema ir solidarumo principas užtikrina socialinį teisingumą. Straipsnyje nagrinėjamas einamųjų išmokų finansavimo sistemos ir kaupiamosios finansavimo sistemos santykis, sistemų pranašumai ir trūkumai, atliekama analizė, ar einamųjų išmokų sistemos reikšmės sumažinimas (plečiant kaupiamųjų išmokų sistemą ir mažinant socialinio draudimo išmokas) atitinka socialinio teisingumo sampratą. Autoriai pabrėžia, jog, prieš reformuojant socialinės saugos sistemą, būtina nustatyti, kaip finansavimo trūkumas atsilieps socialinioteisingumo išsaugojimui ir kaip galima laikinai sumažinti einamųjų išmokų sistemos garantijas biudžeto deficito sąlygomis.
      21  1
  • Publication
    Sąvoka "darbuotojas" pagal sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnį
    [Definition of a ‘worker’ under article 45 of the treaty on the functioning of the European Union]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 277-292
    Šiame straipsnyje autorė siekia atskleisti „darbuotojo“, kaip laisvo darbuotojų judėjimo teisės subjekto, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnį (anksčiau Europos Bendrijos steigimo sutarties 39 str.), sąvoką. Šiuo tikslu yra analizuojami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatyti trys objektyvūs „darbuotojo“ sąvokos elementai: 1) darbinės veiklos atlikimo, 2) pavaldumo santykių, ir 3) atlygintinumo. Pažymėtina, kad nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bandė atskirose bylose patikslinti šiuos elementus, tačiau iki šiol kyla nemažai neaiškumų, nustatant vieno arba kito elemento turinį. Siekiant nustatyti darbo veiklos atlikimo elemento turinį straipsnyje analizuojamas „efektyvios ir tikros“ minėtos veiklos reikalavimas, taip pat keliamas klausimas dėl asmenų, įdarbintų pagal specialiąsias reintegravimo į visuomenę programas bei atliekančių profesinę praktiką, pripažinimo darbuotojais. Atskleidžiant pavaldumo santykių elemento turinį iš esmės yra analizuojamas nesavarankiškai ir savarankiškai dirbančių asmenų atribojimo klausimas, išskiriant bendrovės vadovaujančiojo personalo priskyrimo (ar nepriskyrimo) Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau tekste – ES) veikimo 45 straipsnio taikymo sričiai problemą. Atskleidžiant atlygintinumo elemento turinį siekiama nustatyti, ar atlyginimo dydis, ypač tuomet, kai jis yra mažesnis už valstybėje nustatytą minimalų gyvenimo lygį, gali lemti darbuotojo statuso pripažinimą.
      1