Database.use.hdl: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21534
Now showing 1 - 10 of 10
  • Publication
    Effective protection of creditors’ interests in private companies
    [Efektyvi uždarųjų akcinių bendrovių kreditorių interesų apsauga: įstatinio kapitalo reikalavimas ar sutartinės bei kitos kreditorių teisių apsaugos priemonės?]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 213-228
    This article reveals arguments for and against the initial minimum capital of private companies. It explains that the initial minimum capital rule, which was entrenched in the Second Company Directive as of 13 December 1976, provides for little meaningful benefit in terms of creditors’ protection in private companies. Furthermore, the present paper reviews possible alternative mechanisms for creditors’ protection that could achieve the same effects as the minimum capital rule, although more efficiently and at lower costs. Finally, the author evaluates the legislation on the initial capital of private companies in Lithuania and proposes some potential future trends in this field.
      3
  • Publication
    Teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimo bruožai
    [Implementation features of principle of fair pay for work]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 311-328
    Straipsnyje aptariami teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimo reglamentavimo bruožai nacionaliniuose, regioniniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose. Atskleidžiama teisingo apmokėjimo už darbą principo samprata, paliečiami šio principo reikšmės bei vietos kitų darbo teisės principų sistemoje klausimai, teisingo apmokėjimo už darbą principo elementų reglamentavimas nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose. Aptariama teisingo apmokėjimo už darbą principo elementų kaita teisės aktuose taikant istorinį bei lyginamąjį metodus. Pateikiamos šio principo privalomumo prielaidos. Atsižvelgiant į atliktą tyrimą pateikiamos išvados.
      3
  • Publication
    Naujai paaiškėjusios aplinkybės kaip proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindas
    [Newly disclosed circumstances as the basis of the renewal of the proceedings in the civil case]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 351-364
    Šiame straipsnyje nagrinėjama vieno iš civilinės bylos proceso atnaujinimo pagrindų – naujai paaiškėjusių aplinkybių esmė, samprata ir požymiai. Siekiant išsamiau atskleisti naujai paaiškėjusių aplinkybių esmę ir sampratą, moksliniame straipsnyje nagrinėjami naujai paaiškėjusių aplinkybių požymiai, kurie nurodomi Lietuvos teisės doktrinoje, teisiniame reglamentavime bei teismų praktikoje. Autorius dėsto savo požiūrį į naujai paaiškėjusias aplinkybes identifikuojančius požymius, šiuos požymius subendrina kaip sąlygas ir kiekvieną iš jų išsamiau analizuoja. Straipsnyje pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad ne visuomet paprasta nustatyti, ar aplinkybės yra naujai paaiškėjusios ir sudaro užbaigtos bylos proceso atnaujinimo pagrindą, ar vis dėlto tos aplinkybės atitinka ne visus joms keliamus reikalavimus. Atlikus analizę daroma išvada, kad terminas „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ nėra visiškai tinkamas šio proceso atnaujinimo pagrindui apibūdinti, nes aplinkybių naujo paaiškėjimo sąlyga būdinga kiekvienam bylos proceso atnaujinimo pagrindui.
      9  1
  • Publication
    Koncesijos samprata ir teisinis reguliavimas
    [Concept of concession and legal regulation]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 257-275
    Koncesija yra viena seniausių ir plačiausiai taikomų viešosios ir privačiosios partnerystės formų, padėjusių įgyvendinti daugelį projektų, užtikrinančių viešojo sektoriaus funkcijų įgyvendinimą pasitelkiant privatų kapitalą visame pasaulyje. Nuo pirmojo Koncesijų įstatymo priėmimo Lietuvoje ši teisinių santykių forma nebuvo plačiai taikoma įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių bendrus projektus. Tam trukdė ir nepalankus teisinis reglamentavimas, ir menkas visuomenės suvokimas, kas yra koncesijos sutartis bei kokiais atvejais ji sudaroma.Šiame straipsnyje plačiau nagrinėjama koncesijos sąvoka, analizuojant bendruosius koncesijos bruožus ir įvertinant panašumus su giminingais teisės institutais. Darbe taip pat analizuojamas koncesijų teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos lygiu.
      3
  • Publication
    Terminuotosios darbo sutartys flexicurity aspektu
    [Fixed-term employment contracts in the context of flexicurity]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 293-310
    Terminuotosiomis sutartimis įforminami terminuoto pobūdžio darbo santykiai. Nors paprastai neleidžiama sudaryti terminuotųjų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui, tačiau terminuotoji darbo sutartis dažnai įvardijama kaip lanksčių darbo santykių forma. Kadangi darbo santykių lankstumas vienaip arba kitaip yra susijęs su būtinybe derinti jį su saugumu, poreikis užtikrinti darbo santykių lankstumo bei saugumo pusiausvyrą taip pat iškyla ir sudarant terminuotąsias darbo sutartis. Šiame straipsnyje nagrinėjami terminuotųjų darbo sutarčių sudarymo, vykdymo bei nutraukimo probleminiai aspektai. Autorius, išanalizavęs Europos teisės šaltinius, užsienio valstybių praktiką, Europos Teisingumo Teismo bei nacionalinių teismų praktiką nagrinėjamuoju klausimu, prieina prie išvados, kad darbuotojo ir darbdavio lūkesčiai bei interesai sudarant terminuotąsias darbo sutartis geriausiai gali būti suderinti tik užtikrinus darbo santykių lankstumo bei saugumo pusiausvyrą.
  • Publication
    Tiesioginės diskriminacijos samprata pagal rasių lygybės, užimtumo lygybės ir lyčių lygybės direktyvas
    [The concept of direct discrimination under race equality, employment equality and gender equality directives]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 329-350
    Gausi Europos Teisingumo Teismo praktika diskriminacijos dėl lyties bylose suformavo pagrindinius principus ir padarė įtaką jurisprudencijai bei teismų praktikai nagrinėjant diskriminacijos bylas ir kitais pagrindais (rasės, amžiaus, lytinės orientacijos ir kt.). Straipsnyje analizuojama Rasės lygybės bei Užimtumo lygybės direktyvų pagrindu suformuluota ir taikoma tiesioginės diskriminacijos samprata, vėliau perimta kitų direktyvų ir nacionalinių valstybių teisės aktų. Lietuva, kaip ir kitos valstybės narės, perkėlė Direktyvų nuostatas iš esmės atkartodama tiesioginės diskriminacijos apibrėžimą. Straipsnyje analizuojami tiesioginės diskriminacijos sąvokos elementai: simetriškumas, palyginimas, mažiau palankus elgesys, galimybė pateisinti tiesioginę diskriminaciją. Atskleidžiant tiesioginės diskriminacijos sampratą, remiamasi Europos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų praktika. Straipsnio pirmoje dalyje pateikiamas tiesioginės diskriminacijos santykis su bendra diskriminacijos sąvoka, diskriminacijos ir lygybės santykis. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjami tiesioginės diskriminacijos sąvokos elementai: simetriškumas ir palyginimas, mažiau palankus elgesys. Vertinama tikslo ir motyvo reikšmė tiesioginės diskriminacijos bylose, hipotetinio palyginimo galimybė, tiesioginės diskriminacijos pateisinimas.
      18  4
  • Publication
    Mokestinių sutarčių vieta tarptautinio apmokestinimo teisinio reguliavimo šaltinių hierarchijoje
    [Position and role of tax treaties in the hierarhy of the sources of legal regulatio on international taxation]
    research article;
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 197-211 p.
    Tarptautinė ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisė daro įtaką Lietuvos teisinei sistemai, todėl svarbu nustatyti tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės suderinamumą ir įvertinti šių teisės sistemų santykio praktinę reikšmę sudarant tarptautines mokestines sutartis. Straipsnyje atskleidžiamas tarptautinio apmokestinimo turinys, nurodomi tarptautinio apmokestinimo teisinio reguliavimo šaltiniai, įvertinama mokestinių sutarčių kaip tarptautinės ir nacionalinės teisės šaltinio vieta nacionalinėje teisėje, parodoma ESteisinės sistemos pozicija dėl tarptautinio dvigubo apmokestinimo sutarčių statuso, atskleidžiamas mokestinių sutarčių veikimas Lietuvos teisės sistemoje.
  • Publication
    The legal protection of well-known trademarks and trademarks with a reputation
    [Plačiai žinomų ir reputaciją turinčių prekių ženklų teisinė apsauga : teisinio reguliavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse tendencijos]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 229-256
    The scope of the legal protection of unregistered well-known trademarks, registered well-known trademarks and registered trademarks with a reputation as well as the “systematic dilemma“ regarding the inter-relation between these legal concepts (Paris Convention, Art. 6bis; TRIPS Agreement, Arts. 16(2) and 16(3); Trade Mark Directive, Arts. 4(2)(d), 4(3), 4(4)(a), 5(2); Regulation on the Community Trade Mark, Arts. 8(2)(c), 8(5), 9(1)(c)) has a long history of diverse analyses, debates, and interpretations. This article makes a comparative analysis of the current trends within the EU Member States on the legal protection of unregistered well-known trademarks and registered rights beyond the principle of speciality (well-known or reputed trademarks). The analysis demonstrates that a number of Member States have already found a solution to the “systematic dilemma”, which is outlined in international and the EU laws. The research establishes that a number of Member States, even though protecting registered trademarks beyond the principle of speciality as stated in Art. 16(3) of the TRIPS Agreement, and Arts. 4(3), 4(4)(a), 5(2) of the Trade Mark Directive, also make it possible to protect unregistered well-known trademarks with respect to different goods and (or) services. This study aims to prove that the conditions for this type of protection are the same (or very similar in their legal content) as it is outlined in the above mentioned provisions of the TRIPS Agreement or the Trade Mark Directive. The research, on which this study is based, enables the author to conclude that the current trends reveal three levels of protection: first, unregistered well-known trademarks within the ambit of the principle of speciality; second, registered well-known or reputed trademarks beyond the principle of speciality; and third, unregistered well-known trademarks beyond the principle of speciality.
      7
  • Publication
    Įstatymo įvykdomumas. Šiuolaikinė gydytojo atsakomybės didinimo tendencija ir gynybinės medicinos paradoksas
    [Feasibility of law. The curent medical liability increase trend and the “defense medicine” paradox]
    research article
    Labanauskas, Liutauras
    ;
    ;
    Sivakovaitė, Aistė
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 4(8)., p. 89-107
    Teisė yra viena pamatinių socialinės politikos įgyvendinimo priemonių. Tačiau teisės taikymas socialinės politikos tikslams veiksmingas, tik jei laikomasi pamatinių teisės taikymo reikalavimų. Įvykdomumas – tai vienas iš jų. Jis reiškia, kad teisės aktai neturi kelti reikalavimų, kurių jo vykdytojai nepajėgtų įgyvendinti. Taigi pamatinis reikalavimas įstatymų leidybai – prieš išleidžiant naują teisės aktą, turi būti imtasi priemonių (ekonominių, socialinių, organizacinių, edukologinių ir kt.) jo įvykdomumui užtikrinti. Teisinėje literatūroje plačiai išnagrinėtos šio reikalavimo nevykdymo pasekmės, su kuriomis susiduriama priėmus sunkiai įvykdomus (įgyvendinamus) įstatymus: jų nevykdymas, iškreiptas vykdymas, kontr-produktyvus teisės akto veikimas ir kitos šalutinės neigiamos pasekmės. Šiame straipsnyje problema išnagrinėta bendresniu lygiu. Nagrinėjama situacija, kai įvyksta visos teisės srities – medicinos teisės kryptingi pokyčiai, kurie iš esmės pakeičia šią sritį sudarančių teisės normų įvykdomumą. Straipsnyje nagrinėjamas šiame dešimtmetyje išsiplėtojęs paradoksalus „gynybinės medicinos“ reiškinys, kai gydytojo teisinės atsakomybės už gydymo paslaugų kokybę didinimas, užuot gerinant šią kokybę, sukelia priešingą efektą – kokybės pablogėjimą. Parodoma, kad šis gynybinės medicinos reiškinys atsiranda dėl neatitikimo tarp teisinės atsakomybės didėjimo ir ją įgyvendinančių teisės aktų įvykdomumo.
      4  1
  • Publication
    Sąvoka "darbuotojas" pagal sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnį
    [Definition of a ‘worker’ under article 45 of the treaty on the functioning of the European Union]
    research article
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 277-292
    Šiame straipsnyje autorė siekia atskleisti „darbuotojo“, kaip laisvo darbuotojų judėjimo teisės subjekto, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnį (anksčiau Europos Bendrijos steigimo sutarties 39 str.), sąvoką. Šiuo tikslu yra analizuojami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatyti trys objektyvūs „darbuotojo“ sąvokos elementai: 1) darbinės veiklos atlikimo, 2) pavaldumo santykių, ir 3) atlygintinumo. Pažymėtina, kad nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bandė atskirose bylose patikslinti šiuos elementus, tačiau iki šiol kyla nemažai neaiškumų, nustatant vieno arba kito elemento turinį. Siekiant nustatyti darbo veiklos atlikimo elemento turinį straipsnyje analizuojamas „efektyvios ir tikros“ minėtos veiklos reikalavimas, taip pat keliamas klausimas dėl asmenų, įdarbintų pagal specialiąsias reintegravimo į visuomenę programas bei atliekančių profesinę praktiką, pripažinimo darbuotojais. Atskleidžiant pavaldumo santykių elemento turinį iš esmės yra analizuojamas nesavarankiškai ir savarankiškai dirbančių asmenų atribojimo klausimas, išskiriant bendrovės vadovaujančiojo personalo priskyrimo (ar nepriskyrimo) Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau tekste – ES) veikimo 45 straipsnio taikymo sričiai problemą. Atskleidžiant atlygintinumo elemento turinį siekiama nustatyti, ar atlyginimo dydis, ypač tuomet, kai jis yra mažesnis už valstybėje nustatytą minimalų gyvenimo lygį, gali lemti darbuotojo statuso pripažinimą.
      1