Individualus konstitucinis skundas: optimalaus modelio Lietuvos Respublikoje paieška
Kunčinaitė, Laima |
Jarašiūnas, Egidijus | Konsultantas / Consultant |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Žiobienė, Edita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pukanasytė, Indrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vainiutė, Milda | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Blinstrubis, Tomas | Recenzentas / Rewiewer |
Abramavičius, Armanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Buišienė, Ona | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Butvilavičius, Darius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Jankauskas, Kęstas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kalinauskas, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kenstavičius, Dainius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Markauskas, Laimonas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaitiekienė, Elena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojant mokslinę literatūrą, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisės aktus, siekiama surasti bei pasiūlyti optimalų konstitucinio skundo modelį Lietuvos konstitucinei sąrangai. Konstitucinis skundas apibrėžiamas, kaip specifinė teisinės gynybos priemonė, leidžianti asmeniui, manančiam, kad jo teisės ir laisvės įtvirtintos Konstitucijoje, yra pažeistos, kreiptis į konstitucinės kontrolės instituciją dėl pažeistų teisių ir laisvių gynimo. Darbe išskiriami pagrindiniai kreipimosi į konstitucinės kontrolės instituciją modeliai: ribotas ir individualus. Nagrinėjant individualaus konstitucinio skundo kreipimosi modelius apibrėžiama plataus ir siauro konstitucinio skundo modelių samprata, pateikiamas siauro konstitucinio skundo modelio skirstymas į actio popularis ir konstitucinio skundo institutus. Konstitucinio skundo institutas skirstomas į konstitucinius skundus dėl individualių sprendimų bei konstitucinius skundus dėl teisės norminių aktų, kuriais remiantis priimami individualūs sprendimai. Antrojoje darbo dalyje aptariama užsienio valstybių (Latvija, Lenkija, Rusija ir Vokietija), kurių konstitucinėje sąrangoje įtvirtintas konstitucinio skundo institutas, patirtis. Darbe nagrinėjami konstitucinio skundo subjektai, objektas, pagrindas, materialiosios ir formaliosios kreipimosi į konstitucinės kontrolės instituciją sąlygos, priimtų sprendimų pasekmės. Trečiojoje darbo dalyje pasitelkiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei lyginamuoju aspektu vertinant išnagrinėtų užsienio valstybių patirtį siekiama pasiūlyti optimalų konstitucinio skundo modelį Lietuvos teisinei sistemai. Konstitucija yra aukščiausiasis teisės aktas ir darant Konstitucijos teksto pakeitimus turi būti atsižvelgiama į jau suformuotą konstitucinę doktriną. Kadangi nuo jos nukrypstama tik išimtiniais atvejais, todėl darbe siekiama pasiūlyti tokį konstitucinio skundo modelį, kuris derėtų prie jau susiformavusios Konstitucinio Teismo doktrinos. Planuojant įtvirtinti konstitucinio skundo institutą Lietuvos konstitucinėje sąrangoje bei siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį konstitucinio skundo instituto veikimą, manytina, jog Lietuvoje būtų tikslinga pasirinkti siauro konstitucinio skundo modelį. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, įstatymais bei kitais teisės aktais darbo pabaigoje pateikiami konkretūs teisinio reguliavimo pasiūlymai.
In this master's thesis the scientific literature, the law of the Republic of Lithuania and foreign countries’ law has been analysed in order to find out and suggest an optimal model of the constitutional complaint for the Lithuanian legal system. The constitutional complaint is defined as a specific legal remedy, which allows the person, who thinks, that his constitutional rights and freedoms are violated, to appeal to the constitutional control body for the defence of these constitutional rights and freedoms. The paper identifies main constitutional control models: a limited and an individual apply model. While investigating the individual constitutional complaint model the concepts of broad complexion model and a narrow complexion model are defined. The narrow complexion model of the constitutional complaint is conditionally subdivided into actio popularis and a constitutional complaint institute. The constitutional complaint institute is subdivided into constitutional complaints of individual decisions and constitutional complaints concerning the right regulations, under the basis of which individual decisions are made. The second part of the thesis discusses the experience of foreign countries (Latvia, Poland, Russia and Germany) which consolidated a constitutional complaint institute in their constitutional legal basis. The subject, object, cause, and other formal and material aspects of constitutional complaint are being analyzed. In the third part of the thesis, while using a comparative method, Lithuanian Constitutional Court jurisprudence and experience of foreign countries has been analysed. The Constitution is the supreme legislative act thus, when making changes to the text of the Constitution already formed constitutional doctrine must be taken into account. The deviation of the Constitutional text could be done only in exceptional cases, therefore the main aim of this master thesis has been to suggest an optimal constitutional complaint model while taking into consideration the Constitutional Court's doctrine already settled. It has been assumed that while trying to consolidate constitutional complaint in Lithuania as efficient as possible it would be advisable to choose the narrow complexion of the constitutional complaint mode. Referring to the Constitutional Court's jurisprudence, law and other legislative acts at the end of the work concrete regulatory proposals have been suggested.