Užsienio arbitražo sprendimų pripažinimas

Magistro baigiamajame darbe yra pateikiama užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo pagrindų ir tvarkos, taip pat užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo problematikos analizė teoriniu ir praktiniu aspektu remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais bei teismų praktika. Atliktos analizės pagrindu magistro baigiamojo darbo autorius atskleidžia užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos panašumus bei skirtumus. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog atskirų valstybių nacionalinių įstatymų įvairovė, skirtinga užsienio teismų praktika lemia tai, kad dažnai praktikoje kyla problemų, susijusių su ne visada vienodu ir nuosekliu užsienio arbitražo sprendimų pripažinimą reguliuojančių teisės normų taikymu. Lietuvoje Niujorko konvencija buvo ratifikuota tik 1995 m. sausio 17 d. Nacionalinės teisės užsienio arbitražo sprendimų pripažinimas sureguliuotas tik 1996 m. balandžio 2 d. LR Komercinio arbitražo įstatyme. Vėliau buvo atlikti 1964 m. LR CPK pakeitimai, įtvirtinant detalesnę užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo tvarką bei nutarčių apskundimą, o naujasis LR CPK - 2003 m. sausio 1 d. Priešingai, užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo teisinis reglamentavimas tarptautiniu mastu buvo pradėtas 1927 m. priėmus Ženevos konvenciją. Šių teisės šaltinių naujumas atskleidžia, jog užsienio arbitražo sprendimų pripažinimas Lietuvoje yra naujas teisinis institutas, kurio analizė teisinėje literatūroje nėra gausi. Visa tai lemia detalesnės šio teisinio instituto analizės poreikį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, jog yra ypač svarbu analizuoti teismų praktiką, nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus sudarant pagrindą teismui priimti teisingą sprendimą, kai arbitraže laimėjusi šalis kreipiasi į teismą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, tame tarpe skatinant komercinio arbitražo susitarimų pripažinimą ir įgyvendinimą tarptautinės prekybos srityje bei tarptautinio arbitražo efektyvumą.

The article compares and analyses the positions of foreign and Lithuanian legal acts on the recognition of foreign arbitration awards, the practice of Lithuanian and foreign courts in this area and the topic of recognition of foreign arbitral awards in theoretical and practical aspects. Guided by such investigation the author of the article raise the similarities and differences in the regulation of foreign arbitration awards throughout different countries. That leads to the conclusion that some positions or terms are interpreted in the courts or regulated in the legal acts of different countries not unilaterally or even differently in the area. Lithuania, being a very dynamic region, develops intensively its laws on arbitration. Nevertheless, in Lithuania the recognition of international arbitral awards has been started to develop only on 17th of January in 1995 by the ratification of the New York convention, which has been recognized and enforced according to the provisions of the Law on Commercial Arbitration adopted on the 2nd of April in 1996. Afterwards, there was made some changes of Civil Procedure code, and finally the new Civil Procedure code was adopted on the 1st of January in 2003. On the contrary, the process of legitimation of recognition of foreign arbitral awards internationally has been started in 1927 by adoption of Geneva protocol on arbitration. That is the main motive why the author of the article decided to investigate the practice and national laws of Lithuania and other countries on the recognition of foreign arbitration awards. Moreover, effective international arbitration is dependent on the parties’ success in enforcing arbitral awards. In conclusion, it is extremely important to go through analysis of the practice of courts, also, the national and international laws, enabling the courts to be able to find the way of taking right decisions, when the party, who wins the litigation, requests recognition of the foreign arbitral award.