Lietuvos Respublikos Seimo leidžiamų teisės aktų vidinė konstitucingumo kontrolė (lyginamasis aspektas)
Dumarkas, Jovydas | Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University |
Butvilavičius, Darius | |
Sinkevičius, Vytautas | |
Blinstrubis, Tomas | |
Buišienė, Ona | |
Butvilavičius, Darius | |
Jankauskas, Kęstas | |
Kalinauskas, Gintaras |
Vidinė konstitucinė kontrolė yra apibrėžiama kaip teisės aktų projektų atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams patikra, a priori atliekama paties subjekto, kuris priima tą teisės aktą, ar jo struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, kad šios kontrolės metu yra tikrinamas būtent teisės aktų projektų konstitucingumas, vidinė konstitucinė kontrolė visais atvejais gali būti laikoma ir prevencine (išankstine) konstitucine kontrole. Lietuvoje Seimo leidžiamų teisės aktų vidinės konstitucingumo kontrolės konstituciniai pagrindai išplaukia iš implicitinio reguliavimo – Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos. Ordinariniame lygmenyje šie teisiniai santykiai detalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute, nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarkos klausimus. Seimo statutas įtvirtina kelis skirtingus vidinės konstitucinės kontrolės įgyvendinimo mechanizmus. Vienu iš jų pagal nustatytas procedūras yra tikrinamas konkrečių teisės aktų projektų konstitucingumas, remiantis pastarųjų turiniu, reguliavimo apimtimi ir forma, kitu – kontroliuojamas Konstitucijoje nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos laikymasis. Tačiau nepaisant procedūrinių skirtumų, tokiu reguliavimu (kaip ir išorinės konstitucinės kontrolės atveju) yra siekiama užtikrinti, kad galiotų tik tie teisės aktai, kurie nepažeidžia Konstitucijos ar kitų aukštesnės juridinės galios teisės aktų nuostatų. Nors siekiamas tikslas yra nekvestionuojamai svarbus, vis dėlto objektyviai vertinant Seime atliekamos vidinės konstitucinės kontrolės reikšmę, tenka pripažinti, kad tokia kontrolė turi vieną konceptualų trūkumą, kylantį iš pačios jos esmės. Juridines pasekmes sukeliantys sprendimai dėl konkrečių teisės aktų projektų konstitucingumo visais atvejais yra priimami ne teisininkų, o politikų. Tas pats pasakytina ir apie užsienio šalyse įtvirtintus parlamentų atliekamos vidinės konstitucinės kontrolės modelius. Dėl šios priežasties vidinė konstitucinė kontrolė pagrįstai gali būti vadinama politine konstitucine kontrole.
Innere Verfassungsmässigkeitskontrolle wird als Überprüfung der Entwürfe der Rechtsakte auf ihre Konformität mit der Verfassung und anderen Rechtsakten mit höherer Rechtskraft definiert, die a priori durch den Subjekt selbst, der diesen Rechtsakt verabschiedet, bzw. durch seine Struktureinheiten ausgeführt wird. Unter Berücksichtigung darauf, dass es während dieser Kontrolle die Verfassungsmässigkeit gerade der Entwürfe der Rechtsakte überprüft wird, kann innere Verfassungsmässigkeitskontrolle in allen Fällen auch als präventive (vorgefasste) Verfassungskontrolle erachtet werden. In Litauen gehen die Verfassungsgrundlagen innerer Verfassungsmässigkeitskontrolle der vom Seimas zu erlassenden Rechtsakte aus impliziter Regelung – amtlicher Verfassungsdoktrin des Verfassungsgerichts hervor. Auf ordentlicher Ebene sind diese Rechtsbeziehungen in der Geschäftsordnung des Seimas der Republik Litauen detailliert, die die Fragen der Struktur und der Arbeitsordnung des Seimas festlegt. Die Geschäftsordnung des Seimas verankert einige unterschiedliche Mechanismen zur Durchführung innerer Verfassungskontrolle. Mit einem von ihnen wird laut festgelegtem Verfahren die Verfassungsmässigkeit von konkreten Rechtsakten auf deren Inhalt, Regelungsumfang und Form geprüft, mit einem anderen - die Einhaltung der in der Verfassung festgelegten Ordnung zur Verabschiedung der Rechtsakte kontrolliert. Trotz Verfahrensunterschiede strebt man aber durch diese Regelung (genauso wie im Fall äusserer Verfassungskontrolle) die Sicherstellung an, dass nur die Rechtsakte geltend wären, die die Bestimmungen der Verfassung bzw. anderer Rechtsakte höherer Rechtskraft nicht verletzen. Obwohl das angestrebte Ziel unbestritten wichtig ist, muss man bei objektiver Beurteilung der Bedeutung der im Seimas auszuführenden inneren Verfassungskontrolle immerhin zugeben, dass diese Kontrolle einen konzeptuellen Mangel hat, der aus ihrem Wesen selbst hervorgeht. Die Entscheidungen, die juristische Folgen wegen der Verfassungsmässigkeit der Entwürfe konkreter Rechtsakte auslösen, werden nicht von Juristen, sondern von Politikern verabschiedet. Dasselbe kann man auch über die im Ausland verankerten Modelle der von Parlamenten auszuführenden inneren Verfassungskontrolle sagen. Aus diesem Grunde kann innere Verfassungskontrolle mit vollem Recht als politische Verfassungskontrolle bezeichnet werden.