Options
Europos Sąjungos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių mokesčių sistemų lyginamoji analizė
Vildžiūnaitė, Vilma | Recenzentas / Rewiewer |
Strumskis, Mindaugas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Černius, Gintaras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Miškinis, Algirdas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rimkus, Vladas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Zubkaitis, Dainius | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Mokesčiai yra tiesioginis ryšys tarp valstybės ir jos rezidentų (plačiąja prasme). Šį abipusės priklausomybės santykį vienašališkai reguliuoja valstybė formuodama mokesčių sistemą, o mokesčių sistema nulemia kaip pasiskirsto valstybės išlaikymo pareiga. Formulės, kaip ši pareiga turi pasiskirstyti tarp gyventojų, įmonių, vartotojų nėra, o poreikis suformuoti efektyvią mokesčių sistemą yra pastovus, nes ji naudinga tiek mokantiems mokesčius, tiek juos surenkantiems. Turint omenyje, kad Lietuvos Respublikos mokesčių sistema dar tik formuojasi, analitinis mokesčių sistemų, Europos Sąjungos regione, bei Nepriklausomų valstybių sandraugos srityje, kur apmokestinimas taip pat tik formuojasi, tyrimas yra naudinga praktika. Lyginamajai analizei buvo pasirinkta po tris valstybes iš ES ir NVS regionų. Kadangi jie laikomi skirtingais, tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kuriam iš jų yra būdinga efektyvesnė mokesčių sistema, darant pradinę prielaidą, kad NVS regiono mokesčių sistemos yra besivystančios, todėl ir mažiau efektyvios. Gilindamiesi į pasirinktų valstybių mokestinius teisinius santykius atlikome šių šalių bendrų apmokestinimo rodiklių bei atskirų apmokestinimo sričių analizę, gautus rezultatus palyginome tarpusavyje bei išskyrėme bruožus būdingus išimtinai kiekvienam iš regionų. Taip pat lygiagrečiai suformulavome efektyvios mokesčių sistemos požymius bei juos pritaikėme įvertinant ES ir NVS apibendrintus rodiklius. Didele dalimi tyrimas remiasi dokumentų ir literatūros analizės metodu, o jo pagalba išgauti duomenys, apdorojami analizės, apibendrinimo bei lyginimo metodais. Rezultatai pateikiami diagramose. Taip pat darbe panaudotas modeliavimo metodas. Susikurtas įmonės modelis, padėjo įvertinti darbuotojų ir darbdavių apmokestinimo skirtumus pasirinktose šalyse. Tyrimas suskirstytas į tris logines dalis. Pirmoji detalizuoja mokesčių sistemą teoriniu aspektu, išskiriant pagrindinius jos bruožus, paskirtį bei principus. Antroje dalyje analizuojami bendrieji apmokestinimo rodikliai bei atliekamas darbuotojų, darbdaviu bei vartojimo tyrimas. Remiantis tyrimo rezultatais čia pat išskiriami bendri ES šalių bei bendri NVS šalių bruožai. Trečioje dalyje išskirti bruožai įvertinami efektyvumo aspektu. Tyrimas atskleidė, kad visų šalių mokesčių sistemos yra labai skirtingos. Darbo metu buvo paryškintos probleminės Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos vietos. Pagal pasirinktus efektyvumo kriterijus, paaiškėjo, kad abiejų regionų mokesčių sistemos yra efektyvios, tačiau skirtingais aspektais. NVS šalims būdinga ekonomikos skatinimo politika bei mokesčių sistemos sutvarkymas pagal visuotinai pripažintus apmokestinimo principus. Tuo tarpu ES šalys yra mokesčių reguliacinės funkcijos pavyzdys, kur mokesčiais yra įgyvendinami socialiniai bei ekologiniai valstybės tikslai. Tokiu būdu, iškelta hipotezė nepasitvirtino, o darbo rezultatai parodė, kad valstybės turėtų dalintis savo naudinga praktika tarpusavyje.
Taxation is a direct link between the state and its residents. This mutual dependency is unilaterally controlled by the state when it forms a tax system, as the tax system determines the combination of state maintenance duty among residents. There is no formula describing how this duty must be distributed between citizens, companies and consumers, but definitely there is a constant need to form an effective tax system, because it is useful not only to tax payers, but to the state as well. Keeping in mind, that tax system of the Republic of Lithuania is still developing, it must be a useful practice to analyse tax systems in the European Union as well as in the Commonwealth of Independent States, where tax systems are in a state of development too. Three countries were picked from each region. As these regions are considered to be different, the aim of the Thesis is to find out in which of them tax system is more effective. The basic presumption is: tax systems in CIS are still developing, thus it must be less effective then tax systems in EU. Related goals are to analyse common economical tax indicators and separate taxation areas in chosen countries, to compare achieved results and to choose common features characteristic to EU and to CIS countries. Also the notion of effective tax system must be formed in order to evaluate EU and CIS tax systems. Master’s Thesis is based on document and literature analysis. Achieved information is analysed, generalised, compared and results are presented in diagrams. Also there is a method of modelling. Model Company was useful conducting a research of employees’ and employers’ taxation in different countries. Master’s Thesis consists of three logical parts. The first part details a theoretical side of tax system describing main features, principles and purpose of it. The second part deals with common economical indicators and analysis of taxation of employees, employers and consumption. According to results main features of EU and CIS tax systems are described. Thus the third part is dedicated to the evaluation of obtained features according to criteria of effective tax system. Analysis showed us, that taxation in all countries is very different. There were also defects of tax system of the Respublic of Lithuana singled out through the Thesis. According to the criteria of effectiveness it appeared that both generalised tax systems are effective, but in very different way. CIS countries are concerned with reviving economics and transform their tax system in accordance with common tax principles, while EU countries are the perfect example of regulative function of taxes, because taxes became a mean to achieve social and ecological goals of the states. As a result, our presumption was disclaimed, leaving the suggestion to share the good practises among themselves.