Elektroniniai archyvai ir jų plėtra
Grabytė, Emilija |
Augustinaitis, Arūnas | Recenzentas / Rewiewer |
Rudzkienė, Vitalija | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Keras, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Augustinaitis, Arūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dzemydienė, Dalė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Krasauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šalia tradicinių informacijos srautų vis didesnę reikšmę ir vietą užima elektroninė informacija, tačiau informacijos amžiaus paradoksas yra tas, kad didesnė dalis elektroninės informacijos yra sunkiau prieinama nei anksčiau sukurtoji arba neprieinama visiškai. Elektroninė informacija kuriama, valdoma, perduodama ir saugoma naudojant dinamiškas, greitai kintančias informacinių technologijų priemones. Dėl greito technologijų senėjimo informacija, sukurta jas naudojant, prarandama arba tampa sunkiai prieinama ir dėl to negalima naudoti. Informacijos elektroninėje aplinkoje atsiradimas ir sklaida neišvengiamai keičia požiūrius ir sampratas. Atsiranda būtinybė peržiūrėti ir pateikti naujus archyvų veiklos organizavimo principus bei metodus. Dokumentų saugojimas paprastai yra apibrėžiamas kaip archyvo veiklos uždavinys, įgyvendinamas per archyvo vykdomas funkcijas, kurių tikslas – apsaugoti dokumentus nuo sugadinimo, sunykimo ar praradimo, sudaryti prieigos prie saugomų dokumentų galimybes, kad būtų tenkinami visuomenės socialiniai, teisiniai, kultūriniai, informaciniai poreikiai, taip pat išsaugoti dokumentus ateities kartoms kaip kolektyvinės atminties šaltinius. Dėl išaugusio informacinių technologijų naudojimo institucijų bei ūkio subjektų veikloje vis daugiau dokumentų sudaroma tik skaitmeniniame formate. Elektroninis dokumentas nuo tradicinio dokumento skiriasi tuo, kad jis yra sukurtas, laikomas, naudojamas ir saugojamas skaitmeniniame formate, tačiau, nepriklausomai nuo to, dokumentas turi atitikti teisės aktais nustatytus turinio, struktūros ir konteksto reikalavimus. Nepriklausomai nuo dokumento pateikimo būdo, formos ir laikmenos, savybes, kurios yra būtina dokumento egzistavimo sąlyga, dokumentas tradicinis ir elektroninėje laikmenoje turi išlikti autentiškas, patikimas, vientisas, prieinamas ir galimas naudoti visu savo gyvavimo ciklo metu. Valstybinės archyvų sistemos įstaigose būtina sparčiau diegti elektronines viešąsias paslaugas, nes vartotojų jau netenkina galimybė naudotis esamomis informacijos paieškos sistemomis ir dokumentais jų saugojimo vietoje. Auga tiesioginės prieigos prie dokumentų informacinių technologijų priemonėmis poreikis. Elektroninių dokumentų valdymą lemia skirtingi valstybių įgaliojimai, susiję su dokumentų ir archyvų valdymu. Tik nedaugelis Europos Sąjungos valstybių šiandien valstybiniuose archyvuose turi elektroninių dokumentų saugojimo praktikos, tačiau ir ji nėra vienoda.
The collective memory of the peoples of the world is of fundamental importance to preserve. Documentary heritage in the form of records or documents (archives) is an essential part of this memory. Over the last decade, the social role of local cultural institutions of all kinds has changed. A shift from the use of information on traditional paper-based carriers to electronic formats has taken place. The implementation of technology has brought about the modernisation of basic work processes and widened the range of services and channels of access. Memory institutions such as archives are adjusting themselves to the digital age. Originally, any computer data were considered as something internal — the final data output was always on paper. However, the development of computer networks have resulted in that in most cases it is much more convenient to distribute electronic documents than printed ones. And the improvements in electronic display technologies mean that in most cases it is possible to view documents on screen instead of printing them . However, using electronic documents instead of paper ones have created the problem of multiple incompatible file formats. Preservation and access to electronic records in electronic form is an important and difficult issue. Archival institutions have a distinctive mission − to give guidance on these problems to the creators of electronic records, to receive transfers of the electronic records, and to preserve and give access to authentic records for now and the centuries to come and the archivists are thus responsible for the identification and preservation of authentic digital heritage and the task now is to create and promote new services.