Lietuvos ir Lenkijos demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės lyginamoji analizė
Lukaševičius, Tomas |
Špokas, Edvardas | Recenzentas / Rewiewer |
Kulakauskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Paulikas, Vygandas Kazimieras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janužytė, Audronė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pasauliniai pokyčiai 9-to dešimtmečio pabaigoje Baltijos regiono valstybes privertė peržiūrėti savo padėtį tarptautinėje politinėje arenoje. Esminiai ir sparčiausi pokyčiai saugumo ir gynybos politikoje įvyko pastaruosius du dešimtme��ius. Aktualiausias to meto klausimas Lietuvai ir Lenkijai buvo gynybos politkos orientacinio vektoriaus kryptis, o kartu - ginkluotųjų pajėgų suformavimas bei santykių tarp kariuomenės ir visuomenę atstovaujančios valdžios įteisinimas ir įgyvendinimas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti šiuo metu vyraujančius Lietuvos ir Lenkijos demokratinių ginkluotųjų pajėgų kontrolės principus. Darbe keliama hipotezė: Lietuvos ir Lenkijos demokratiniai ginkluotųjų pajėgų kontrolės principai atitinka ES demokratinėse valstybėse vyraujančius ginkluotųjų pajėgų kontrolės principus, nes tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje konstitucinės ir teisinės nuostatos, institucinė valstybių sąranga, vykdoma užsienio ir gynybos politika, vyraujantys kariuomenės ir visuomenės santykiai, yra pagrįsti ir atitinka ES demokratinių valstybių santvarkos principus. Pagrindinė problema, su kuria susidurta atliekant mokslinį tiriamąjį darbą – tai demokratinėms valstybėms būdingo tinkamiausio demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės modelio suformulavimas, kadangi įvairių, kontrolę vykdančių valstybės institucijų vaidmuo gali kisti nuo aktyvaus dalyvavimo gynybos politikoje iki paprasčiausio stebėjimo. Taip pat aktualus ir daug diskusijų keliantis yra kompetencijos klausimas politinio sprendimo priėmimo proceso metu: diskutuojama, kieno kompetencija yra didesnė priimti sprendimą - kariškių kaip ekspertų ar visuomenę atstovaujančio politinio elito. Magistro baigiamasis darbas pradedamas visuomenės ir kariuomenės teorinių modelių analize, vėliau suformuluojamos darbe vartojamos sąvokos ir esminės prielaidos, būdingos ES demokratinėms valstybėms. Tolimesnėje tyrimo eigoje lyginama konstitucinė, institucinė demokratinės kontrolės sąranga bei Lietuvos ir Lenkijos vykdoma gynybos ir tarptautinio karinio dalyvavimo politika. Galiausiai ieškoma atitikimų su jau suformuluotomis demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės prielaidomis. Atlikta lyginamoji analizė parodo, jog Lietuvoje ir Lenkijoje vyraujantys DGPK principai iš esmės atitinka ES valstybėse narėse vyraujančius principus ir taip patvirtinama darbe keliama hipotezė.
In the late eighties and early nineties global changes demanded that Baltic region states would redefine their place in the international system. Significant changes in the security and defence policy of the states were brought in the last decade. Lithuania and Poland as democratic countries had to find their ways concerning security and defence, to create national armed forces and to establish civil – military relations based on democracy foundation. The main purpose of this research work is to analyse and compare principles of the democratic control over armed forces in Lithuania and Poland. Hypothesis of the master thesis argues that democratic control of the armed forces in Lithuania and Poland is adequate to principles prevailing in the EU member states, because the constitutional rules, institutional structure, foreign and defence policy are built on the principles of the EU member states. The main problem faced while conducting this research work was a broad discussion on common theoretical model on democratic civil control of armed forces, because the role of institutions carrying out the control can vary from dominant to hands-off policy. Moreover the question of ‘expert’ problem is still unsolved in the decision making process conducting a parliamentary control over armed forces. Research work begins with analysis of civil military relations theoretical models. Next there are common presumptions of democratic control over armed forces in the democratic states formed. Author of the research work separates key factors for the further research: constitutional rules, institutional structure, defence and foreign military policy. Research work is continued by a comparative analysis of constitutional rules, institutional structure, defence and foreign military policy in the case of Poland and Lithuania and research results are compared to the prevailing principles of civilian democratic control over armed forces in EU member states. The hypothesis was confirmed by conducted comparative analysis. However, democratic control of armed forces in Lithuania and Poland is not ideal. This statement has been proved by the qualitative research of the practical implementation of democratic control over armed forces principles in the Lithuania.