Euro zonos plėtros perspektyvos ir problemos

Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes Europos Sąjungos bendrosios pinigų politikos sukūrimas bei funkcionavimas yra ypatingai svarbus žingsnis Europos integracijoje, atveriantis kelią galutiniam politiniam valstybių narių suartėjimui. Todėl detali šios Europos Sąjungos politikos srities studija yra būtina siekiant pažinti ateities integracinių procesų galimybes bei iššūkius. Paskutinė euro zonos plėtra įvyko 2009 m. sausio 1 d., kuomet Slovakijoje įvesta euro valiuta. Europos Bendrijos valiutą naudojančių ES valstybių narių skaičius padidėjo ik šešiolikos. Nors Estija kol kas dar nėra pasiekusi visiškos integracijos EPS procese, tačiau 2010 m. gegužės mėn. Europos Komisija oficialiai pasiūlė Estijai nuo ateinančių metų sausio 1 d. prisijungti prie euro zonos. Tyrimo tikslas – įvertinti Slovakijos ir Estijos ekonominę ir teisinę konvergenciją. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir iškeltus uždavinius, darbe teoriniu aspektu apžvelgiami Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo etapai, išryškinami dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje privalumai ir trūkumai; išanalizuojama Europos centrinio banko bei kitų Europos Sąjungos institucijų politika euro zonos plėtros procese; įvertinamas Slovakijos ir Estijos makroekonominių rodiklių atitikimas Mastrichto konvergencijos kriterijams bei Europos Sąjungos ir šių šalių nacionalinės teisės harmonizavimas, bei pateikiamas Slovakijos naudos euro zonoje įvertinimas ir Estijos pasiruošimas prisijungti prie ekonominės ir pinigų sąjungos. Atlikta Slovakijos ir Estijos infliacijos, valdžios sektoriaus biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių palūkanų normos bei nacionalinės valiutos stabilumo lygio dinamikos analizė, Europos Sąjungos ir Slovakijos bei Estijos institucijų dokumentų analizė atskleidė, kad Slovakijos konvergencijos kriterijai tik po įstojimo į ES stabilizavosi, ypač daug dėmesio buvo skirta infliacijos mažinimo procesui. 2008 m. Europos centrinio Banko ir Europos Komisijos paskelbtose konvergencijos ataskaitose Slovakija atitiko ekonominės konvergencijos reikalavimus bent jau trumpuoju laikotarpiu, tačiau neįvertintas kainų stabilumas ir fiskalinės raidos tvarumas ilgalaikėje perspektyvoje. Situacija 2009 m. kelia didelį susirūpinimą ne tik dėl kainų augimo tendencijų bet ir dėl nepatikimai valdomų viešųjų finansų. Estijoje situacija kiek kitokia, tačiau konvergencijos kriterijų stabilizavimasis taip pat pastebimas po įstojimo į ES. Kol Slovakija bandė stabilizuoti ir išlaikyti konvergencijos kriterijus neperžengiant kontrolinių ribų, Estijos vyriausybė daug dėmesio skyrė viešųjų finansų tvarumui užtikrinti, kas rodo nuo 2003 – 2008 m. vyravęs fiskalinis perviršis ir valdžios sektoriaus bendrosios skolos dydis per visą nagrinėjamą laikotarpį neperžengęs 8 proc. BVP ribos. Tačiau 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė sukėlė Estijos ekonomikos perkaitimą. Infliacija tapo nevaldoma ir pasiekė 10,6 proc., išaugo valdžios sektoriaus deficitas, kartu padidėjo ir bendra valdžios sektoriaus skola. Taigi Estijos konvergencija ilgalaikėje perspektyvoje vertinama kaip netvari, dėl galinčio ir ateityje pasikaroti makroekonominio nesubalansuotumo. Svarbiausios harmonizavimo reikalavusios teisės normos Slovakijoje ir Estijoje: Slovakijos nacionalinio banko ir Estijos banko tikslą, funkcijas, nepriklausomumą bei Europos centrinių bankų sistemos įgaliojimus ignoruojančios nuostatos. Sklandžiam euro įvedimui būtinas teisinis pasirengimas, numatant reikalingas euro įvedimo procedūras. Tačiau Estijos banko įstatyme vis dar esama tam tikrų trūkumų, susijusių su Estijos banko integracija į Europos centrinių bankų sistemą, banknotų leidimo ir statistinių duomenų rinkimo atžvilgiu. Tyrimo metodika. Lyginamasis istorinis metodas – taikomas, apibūdinant Europos Sąjungos bendros pinigų politikos ištakas, raidą bei koncepciją. Mokslinės literatūros ir teisnių dokumentų analizė – siekiant išsiaiškinti ECB ir Europos Sąjungos institucijų vaidmenį euro zonos plėtros procese. Duomenų analizės metodas – taikomas siekiant nustatyti pagrindines makroekonomines problemas Slovakijoje ir Estijoje. Lyginamosios analizės metodas - taikomas, analizuojant bei vertinant ekonominę ir teisinę konvergenciją Slovakijoje, Estijoje bei euro zonoje. Apibendrinimo metodas – išsiaiškinama ar visapusiškas ekonominės konvergencijos kriterijų ir teisės normų tenkinimas yra įgyvendintas Estijoje, pateikiamas Slovakijos naudos euro zonoje įvertinimas, daromos galutinės išvados.

Subject of the final master’s thesis is topical, because development and functioning of the common European Union monetary policy is especially important step in European integration, opening the way for final political approach of the member states. Thus a detailed study of this sphere of the European Union politics is necessary striving to cognize possibilities and challenges of the future integration processes. The last expansion in the Euro-area happened on 1 January 2009, when the euro was introduced in Slovakia. A number of the EU member states that use the currency of the European Union increased up to sixteen. Though Estonia still hasn’t reached complete integration in the EMU process, yet in May 2010 European Commission officially suggested Estonia to join the Euro-area from 1 January 2011. Objective of the research is to assess Slovakia’s and Estonia’s economic and legal convergence. Considering the objective of the research and set tasks, stages of development of the Economic and Monetary Union in Europe are covered in the work in theoretical aspect, advantages and disadvantages of participation in the Economic and Monetary Union are highlighted; policy of the European Central Bank and other institutions of the European Union in the process of euro-area expansion is analysed; conformity of Slovakia’s and Estonia’s macroeconomic indices to criteria of Maastricht convergence and harmonization of the European Union Law and national law of the mentioned countries and estimation of Slovakia’s benefits being in euro-area is presented as well as Estonia’s preparation to join the Economic and Monetary Union. Performed dynamic analysis of Slovakia and Estonia’s inflation, government budget deficit and gross debt, long-term interest rate and national currency stability level as well as analysis of the documents of the European Union, Slovakia and Estonia has revealed that Slovakia’s convergence criteria have stabilized just after joining the EU and particular attention was paid to inflation reduction process. In convergence reports of 2008 published by the European Central Bank and European Commission Slovakia satisfied economic convergence criteria at least during the short period, however price stability and fiscal development durability in the long-term perspective remained unvalued. Situation in 2009 is a matter of great concern not only because of the price increase tendencies but also through unreliable management of public finances. Situation in Estonia is a bit different; however stabilisation of convergence criteria is also noticeable after joining the EU. While Slovakia has been trying to stabilize and retain convergence criteria keeping within control limits, Estonian Government spared a lot of attention towards securing stability of public finances, and this is proved by the fact that fiscal surplus and amount of gross debt of the government sector having prevailed during the period 2003 – 2008 haven’t exceeded the limit of 8 per cent of GDP. However economic crisis that broke in 2008 caused overheat of Estonian economics. Inflation became uncontrolled and reached 10,6 per cent, deficit of government sector increased, simultaneously increasing the gross debt of the government sector. Thus Estonia’s convergence in the long-term perspective is estimated as nondurable through macroeconomic imbalance likely to recur in future. The most important legal standards that required harmonization in Slovakia and Estonia: regulations ignoring objective, functions, independence of the National Bank of Slovakia and the Bank of Estonia. Legal preparation is necessary for smooth introduction of the euro, providing necessary procedures of the introduction of the euro. However there are still certain demerits in the law of the Bank of Estonia related to integration of the Bank of Estonia to the European System of Central Banks with respect of issuance of banknotes and collection of statistical information. Research methodology. A comparative historical method was applied describing origin, development and conception of common monetary politics of the European Union. Analysis of literature and legal documents was applied in order to ascertain the role of the ECB and institutions of the European Union in the process of euro area expansion. A data analysis method was applied in order to establish macroeconomic problems in Slovakia and Estonia. A comparative analysis method was applied while analysing and assessing economic and legal convergence in Slovakia, Estonia and euro area. A generalization method was applied to make clear whether thorough satisfaction of economic convergence criteria and legal standards has been implemented in Estonia; assessment of Slovakia’s benefit in euro area is presented, and final conclusions are drawn.