Nuotolinio darbo poveikis žmogiškųjų išteklių valdymui ir veiklos efektyvumui viešajame sektoriuje: aukštųjų mokyklų tyrimas

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-689

Šis darbas aktualiai atsispindi nūdienos realijas, kai tradicinius darbo metodus keičia priverstinis darbas iš namų. Darbo problema – nuotolinio darbo forma Lietuvoje įteisinta nuo 2010 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2001–2006 m. nuotoliniu būdu vidutiniškai Lietuvoje dirbo 1,8 % šalies gyventojų. Tačiau nuo 2020 m. nuotolinis darbas pradėtas plačiai taikyti dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos. Ši darbo organizavimo forma reikalauja teorinės analizės, ypač praktinio vertinimo viešajame sektoriuje: kaip nuotolinį darbą vertina Lietuvos aukštojo mokslo atstovai; kaip nuotolinis darbas veikia darbingumą; kokios ypatybės būdingos komandos formavimui ir darbo organizavimui. Šio magistro darbo tikslas – išsiaiškinti nuotolinio darbo organizavimo specifiką, ypatumus bei vaidmenį Lietuvos viešajame sektoriuje pagal išsikeltus darbo uždavinius: 1. Išanalizuoti nuotolinio darbo raišką ir ypatumus Lietuvos ir pasaulio kontekste; 2. Išnagrinėti nuotolinio darbo įtaką darbuotojų išlaikymui ir darbo organizavimui; 3. Įvertinti Lietuvos aukštajame moksle darbo organizavimo iššūkius ir ypatybes; 4. Identifikuoti nuotolinio darbo trūkumus Lietuvos dėstytojų tarpe. Darbo teorinėje dalyje nuosekliai aptartos nuotolinio darbo atsiradimo priežastys bei pasekmės, ypač atkreipiant dėmesį į nuotolinio darbo pokytį Lietuvos ir pasaulio kontekste, kuomet pagal galimybes laisvai pasirenkama darbo forma COVID-19 pandemijos metu tapo privaloma. Naudojant šį darbo metodą atsirado galimybė apjungti intelektinį kapitalą, dalykines žinias bei srities profesionalus nepaisant geografinių ir laiko aplinkybių. COVID-19 pandemijos metu darbas iš namų turi didelę įtaką susidariusiems viršvalandžiams, emociniam išsekimui, kontaktavimui darbo klausimais bet kuriuo paros metu, ko pasekoje atsiranda darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansas. Šiais laikais atsiradusios sąvokos „skaitmeninis stresas ―, „nauja realybė ―, „hibridinis darbas ― verčia organizacijų vadovus pergalvoti komandos formavimo bei darbuotojų skatinimo įrankius. Nustatyti svarbiausi aspektai: stiprus vadovų palaikymas ir darbuotojų koordinavimas, darbuotojų aprūpinimas reikiamomis priemonėmis bei kompetencijų kėlimas, aiškus lūkesčių apibrėžimas ir efektyvi komunikacija, pagarba lanksčioms darbo sąlygoms, pagalba užtikrinant darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei pasitikėjimo ir psichologinio saugumo kūrimas. Darbo antrojoje dalyje tiriamas dėstytojų darbo organizavimo pokytis bei iššūkiai esant nuotoliniam darbui COVID-19 pandemijos metu. Kiekybinis tyrimas atliktas Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų tarpe atskleidė, kaip viešojo sektoriaus darbuotojams sekėsi įgyvendinti nuotolinį darbą mokymo procese. Anketinės apklausos metu išsiaiškinta, jog dėstytojai ypatingai jautė įtampą IT sutrikimų metu bei keičiant mokymo metodus. Trūko aukštųjų mokyklų pagalbos bei kokybiškų darbo priemonių užtikrinimo. Paaiškėjo dėstytojų darbo ir asmeninio gyvenimo disbalanso priežastys bei juos skatinančios priemonės nuotolinio darbo metu. Dėstytojai atskleidė būtinybę jausti administracijos grįžtamąjį ryšį darbo procese. Nors nuotolinis darbas kelia iššūkius jį įgyvendinant viešajame sektoriuje, tačiau dėstytojų tarpe hibridinis darbas, kuomet nuotolinį darbą galima derinti su darbu iš organizacijos darbo vietos, yra vertinamas labai palankiai. Darbo struktūra – teorinė mokslinių šaltinių analizė, tyrimo metodologija, kiekybinis tyrimas bei pateikiamos darbo išvados.

This thesis reflects the realities of today, when traditional work methods are replaced by mandatory work from home. The problem of the thesis - teleworking as a form of work has been legalized in Lithuania since 2010. According to the data of the Lithuanian Department of Statistics, in 2001-2006, 1.8% of the country's population, on average, worked remotely in Lithuania. However, from 2020 teleworking has become widespread due to the global COVID-19 pandemic. This form of work organization requires a theoretical analysis and especially a practical assessment in the public sector; how remote work is perceived by the representatives of the Lithuanian higher education; how does teleworking affect a work capacity, what are the characteristics of building a team as well as work organization. The aim of this master's thesis is to find out the specifics, peculiarities and a role of telework in the Lithuanian public sector, according to the following tasks set: 1. To analyze the expression and peculiarities of telework in Lithuania and worldwide; 2. To examine the impact of telework on employee retention and work organization; 3. To evaluate the challenges and features of work organization in the Lithuanian higher education; 4. To identify the shortcomings of telework among the Lithuanian academic community. The theoretical part of the thesis consistently discusses the causes and consequences of teleworking also by paying a special attention to a change in remote work in the Lithuanian context as well as worldwide, when a free choice to telework became mandatory during the COVID-19 pandemic. Using this method of work has made it possible to combine intellectual capital, expertise and professionals in the field, regardless of the geographical and time circumstances. However, working from home during the COVID-19 pandemic has a significant impact on overtime, emotional exhaustion, contact at work at any time of the day, resulting in an imbalance between work and private life. The emergence of the concepts of "digital stress", "new reality" and "hybrid work", these days, is forcing organizational leaders to rethink team-building and employee-driven tools. The key elements identified include a strong managerial support and a staff coordination, a staffing and competence development, a clear definition of expectations and an effective communication, a respect for flexible working arrangements, an assistance in ensuring work-life balance as well as building trust and psychological security. The second part examines the change in the organization of academics' work and the challenges of teleworking during the COVID-19 pandemic. Quantitative research among representatives of the Lithuanian higher education revealed how public sector employees succeeded in implementing telework in the teaching process. The questionnaire survey revealed that teachers were particularly stressful during the IT failures and when changing teaching methods. There was a lack of support from higher education institutions and the provision of quality work tools. The reasons for the imbalance between academics' work and personal life as well as the measures encouraging them during telework have become clear. The academics revealed a need for feedback from the administration in the work process. Although teleworking poses challenges in its implementation in the public sector, hybrid work, where teleworking can be combined with work from an organization‘s workplace, is highly valued among the academics. Structure of the thesis - theoretical analysis of scientific sources, research methodology, quantitative research and conclusions.