Žalos atlyginimo teoriniai ir praktiniai aspektai
Borevičienė, Edita | Recenzentas / Rewiewer |
Baranasuskas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Novikovienė, Lina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šiame darbe rašoma apie žalos atlyginimo teorinius ir praktinius aspektus. Pirmoje šio darbo dalyje kalbama apie civilinę atsakomybę kaip žalos atlyginimą nulemiantį veiksnį. Taip pat atskirai aptariamos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik kaip nulemiančios pareigą žalą padariusiam asmeniui, ją atlyginti, bet ir su tuo susiję teoriniai aspektai. Aptariama žalą padariusio asmens kaltės samprata ir jos prejudicija atlyginant asmeniui padarytą žalą. Taip pat profesinę veiklą vykdančių asmenų, padariusių žalą, kaltė. Dėka teismų praktikos, galima kalbėti apie atskirą atsakomybės rūšį bei pareigą atlyginti žalą asmenų, kurie užsiima tam tikra profesija. Taip pat analizuojamos priežastinio ryšio teorijos kaip veiksniai, nulemiantys civilinės atsakomybės taikymą, bei tuo pačiu - žalos atlyginimą apskritai. Darbe neapsieinama ir be žalą padariusių asmenų neteisėtų veiksmų sampratos ir bei žalos sąvokos analizės. Moksliniame tiriamajame darbe nemažas dėmesys skiriamas žalos atlyginimo funkcijoms. Visuotinai pripažinta, jog žalos atlyginimo funkcija išimtinai kompensacinė, tačiau remiantis „alles oder nicht“ testu bandoma įrodyti, jog greta šios funkcijos egzistuoja ir prevencinė, pasitenkinimo suteikimo (atlyginant neturtinę žalą) ir baudžiamoji. Visos šios žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygos bei žalos atlyginimo funkcijos, buvo analizuojamos lyginamuoju aspektu, atsižvelgiant į Vokietijoje galiojantį teisinį reguliavimą bei susiformavusią doktriną. Antrojoje magistrinio darbo dalyje skiriamas dėmesys neturtinės žalos atlyginimo ypatumams. Analizuojami subjektai, turintys teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, taip pat trečiųjų asmenų galimybės paveldėti neturtinę žalą. Ne mažiau aktualūs ir neturtinės žalos atlyginimo dydį lemiantis kriterijai, kurie analizuojami teismų praktikos kontekste.
Die vorliegende Abschlussarbeit ist den theoretischen und praktischen Aspekten des Schadensersatzes gewidmet. Im ersten Teil geht es um die zivilrechtliche Haftung, dabei geht es hauptsächlich um die Frage, welche Funktion sie im litauischen Schadenrecht ausübt. Nach der herrschenden Meinung muss Schaden richtig ausgeglichen werden, d. h. dass im litauischen Schadenrecht die Ausgleichfunktion oder das Prinzip der Totalreparation gilt. Doch die Rechtsdoktrin kennt „alles oder nicht“-Test. Dieser Test lässt andere Meinung zu, dass die Funktion des Schadensrechts nicht nur im Ausgleich, sondern auch in Prävention und Genugtuung besteht. Des Weiteren werden in dieser Arbeit problematische Aspekte des Verschuldens beschrieben sowie die Haftung ohne Verschulden und standesrechtliche Haftung analysiert. Kausalität lässt über die Haftungsschranke sprechen, darum werden verschiedene Theorien der Kausalität vorgelegt. Die Rechtsgutverletzung wird mit der Situation in Deutschland verglichen. Ohne Schaden kann keine zivilrechtliche Haftung entstehen, darum wird der Begriff des Schadens erläutert. Im zweiten Teil der Arbeit geht es um den immateriellen Schaden und die Besonderheit des Ausgleiches. Es wird die rechtliche Möglichkeit analysiert, ob man Nichtvermögensschaden erben kann. Auch werden Personen festgestellt, die das Recht haben Nichtvermögensschaden zu verlangen. Weiter sind die Kriterien der Gerichtspraxis analysiert, die die Größe des immateriellen Schadens bescheiden
Summary.In the first part of master's work the civil liability is analyzed as the criteria determining compensation for damage. It's conditions are reviewed in theorical and practical aspects. In the second part the peculiarities of the compensation for non-pecuniary damage, the right of third persons to inherit the non-pecuniary damage and the criteria determining compensation for non-pecuniary damage in court practice are examined.