Gydytojų civilinės atsakomybės teisinis reglamentavimas. Teoriniai ir praktiniai klausimai

Vis dažniau atsiranda pacientų, nepatenkintų gydytojų suteiktų paslaugų kokybe ar jų elgesiu, sveikatos priežiūros įstaigose patyrusių žalą, neteisingai diagnozavus ligą ar netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl to teismuose daugėja ieškinių, kuriais reikalaujama gydytojams taikyti profesinę atsakomybę ir siekiama prisiteisti turtinę bei neturtinę žalą. Todėl tinkamo pacientų teisių įgyvendinimo, taip pat gydytojo ir paciento interesų pusiausvyros klausimai šiuo metu Lietuvoje yra itin aktualūs. Siekiant tinkamo, efektyvaus ir veiksmingo teisinio reglamentavimo kiekvienam žmogui aktualioje ir jautrioje – sveikatos priežiūros – srityje, pirmiausia būtina deramai pažinti ir išanalizuoti gydytojo ir paciento teisinius santykius, nustatyti jų prigimtį, išskirti specifinius šių santykių bruožus. Be šių svarbių temos aspektų tyrimo nėra įmanoma išsami gydytojo civilinės atsakomybės ir jos teisinio reglamentavimo analizė. Taigi šio darbo tikslas – įvertinti gydytojo civilinės atsakomybės, kaip profesinės atsakomybės, specifiką, teisinio reglamentavimo pakankamumą ir atitikimą šiuolaikinės medicinos teisės koncepcijai. Kadangi gydytojų civilinės atsakomybės teisinio reglamentavimo analizė neatsiejama nuo svarbiausių teisės saugomų vertybių – tokių, kaip sveikata ir gyvybė, šiame darbe gydytojo civilinė atsakomybė, jos specifika, atsiradimo prielaidos ir probleminiai aspektai iš esmės nagrinėjami dviem aspektais: (1) paciento teisinio statuso reglamentavimo kontekste – per paciento individualios autonomijos institutą, kuris pripažįstamas šiuolaikinės medicinos teisės principine idėja, taip pat (2) per bendrąjį gydytojo veiksmų standartą, kaip kompleksinį teisės institutą, kuris laikomas pagrindiniu ir vieninteliu gydytojo civilinės atsakomybės teisinės interpretacijos įrankiu. Pirmiausia šiame darbe bandoma atskleisti gydytojo pareigos pacientui teisinę – filosofinę prigimtį. Antrajame darbo skyriuje analizuojami gydytojų ir pacientų teisinių santykių atsiradimo pagrindai, jų specifika bei sprendžiama deliktinės ir sutartinės atsakomybės konkurencijos problema, iškeliamos problemos ir modeliuojami galimi jų sprendimo variantai. Sistemiškai išanalizavus trečiojoje darbo dalyje išdėstytą individualios autonomijos, pasireiškiančios pacientų teise į informuotą sutikimą, į informaciją ir į jos konfidencialumą, institutą, darbe yra pateikiami apibendrinimai, leidžiantys atskleisti tas teisinių santykių reglamentavimo sritis, kuriose kyla didžiausia grėsmė gydytojų civilinės atsakomybės taikymo prasme. Taip pat, remiantis norminių teisės aktų analize, atskleidžiamos potencialios gydytojo civilinės atsakomybės atsiradimo prielaidos paciento teisinio statuso reglamentavimo kontekste. Ketvirtajame šio darbo skyriuje nagrinėjamas bendrasis gydytojo veiksmų standartas. Daugiausia dėmesio skiriama išnagrinėti šio standarto sandarą teisiniu ir etiniu – moraliniu aspektu. Išanalizavus teisės aktų nuostatas, mokslinę literatūrą ir teismų praktiką, prieita prie išvados, kad gydytojo profesijos specifika, didesnė rizika padaryti žalos pacientui sąlygoja tai, jog gydytojo veiksmams įvertinti taikomi aukštesnio laipsnio rūpestingumo, atidumo, kvalifikuotumo, profesionalumo, sąžiningumo bei gilesnių mokslo žinių reikalavimai, todėl gydytojas, atlikdamas savo profesines pareigas turi elgtis ne taip, kaip toje situacijoje būtų pasielgęs protingas ir sąžiningas žmogus (bonus pater familias), bet taip, kaip veiktų patyręs ir kvalifikuotas, savo darbą išmanantis profesionalas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teoriniu ir praktiniu aspektais analizuojamas maksimaliai atidaus, apdairaus ir rūpestingo elgesio standartas, taip pat ir gydytojo civilinės atsakomybės sąlygų specifika. Darbo pabaigoje nagrinėjama sveikatos priežiūros įstaigų už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sistema. Svarbiausias šios dalies analizės tikslas – išsiaiškinti, ar šiuo metu galiojanti sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sistema užtikrina, kad pacientui, patyrusiam žalą dėl gydytojų kaltės, bus teisingai atlyginama ir ar dėl to nenukentės sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai interesai. Taip pat atskleidžiamos sritys, kuriose teisinis reglamentavimas yra nepakankamumas arba ydingas, pateikiamos esminių problemų sprendimo gairės. Tik įtvirtinus lankstų, pakankamą ir optimaliai veiksmingą gydytojų ir pacientų teisinių santykių reglamentavimą įmanoma apsaugoti svarbiausias teisines vertybes - žmogaus sveikatą ir gyvybę, tuo pačiu apibrėžti aiškesnes gydytojo teisinės atsakomybės už pacientui padarytą žalą ribas.

Over the last decade the number of patients who occurred dissatisfied with the quality of their medical treatment or physicians’ behavior has been steadily increasing. Due to incorrect diagnosing or improper healthcare treatment people are issuing their claims against the courts demanding doctors’ professional liability and seeking compensation for their material and non-material damage. Taking this into account, the proper exercise of patients rights, as well as the balance between physician and patient interests are currently very topical issues in Lithuania. In order to have proper, efficient, and effective health care legal regulation in place, first it is needed to carefully analyze the patient and doctor legal relations, determine their nature, highlight the specific features of this relationship. If one decided to omit the latter aspects of investigation, no complete analysis of the institute of doctor’s civil liability would be possible. Thus the aim of this MA thesis lies in assessing the specific nature of the doctor’s civil (professional) liability, the sufficiency of its legal regulation in Lithuania and its consistency with the modern medicine law. As the analysis of legal regulation of the doctor’s civil liability is inseparable from the key values secured by law – such as human health and life, in this study it is being done in two aspects. First, the analysis of the doctor’s civil liability, its specifics, etc. is being carried out in the context of the patient’s legal status regulation, i. e. it employs the institute of the patient’s individual autonomy, which is being considered as the principal idea in the contemporary science of medicine law. Second, the analysis is being organized using the concept of the ‘general standard of doctor’s behavior’ as a complex legal institute and the sole tool of a physician’s civil liability legal interpretation. In the first part of this study, it is attempted to reveal the philosophical nature of the doctor's legal duty to the patient. The second part of the thesis analyzes the basis of the emergence of the legally significant relations between the doctor and the patient as well as their specifics. Further on, the issue of competition between non-contractual and contractual liability is being raised. Systematic analysis of the institute of individual autonomy in the third section, characterized by the patient's right to informed consent, information and its confidentiality, allows to provide some generalizations that disclose the areas of legal relationship where there is the greatest threat that the issue of doctors civil liability may occur. Also, the analysis of Lithuanian laws and other legal acts regulating patient’s status reveals the areas where there might arise the conditions for doctor’s civil liability to be executed. The fourth chapter of this MA thesis examines the so-called ‘general standard’ of doctor’s behavior. The main focus here is given to the analysis of the standard’s structure from the legal and ethical-moral points of view. The analysis of the existing legislation, scientific literature and case law allows to conclude that the specifics of the physician’s occupation, greater risk of damage to the patient leads to the reality that for assessing a doctor’s behavior one tends to imply stricter rather than ‘softer’ or ‘normal’ requirements of care, diligence, qualification, professionalism, integrity and depth of knowledge. To put it otherwise, it is expected that a physician who carries out his/her professional duties will behave not like a prudent and honest man (bonus pater familias) would act in an analogous situation, but rather as an experienced and qualified professional, fully competent in his/her work. Following the practice of the Lithuanian Supreme Court, in this chapter there is carried out a theoretical and practical analysis of the standard of the most careful and prudent treatment, as well as related conditions for doctor’s civil liability issue to occur. The final part of the MA thesis is devoted to the analysis of the health care institutions participation in the obligatory insurance system, which is designed to compensate patients their experienced damage. The primary objective of this part of the analysis is to decide whether the current health care agencies’ insurance system ensures that the patient who has suffered due to the fault of doctors will be justly compensated and no health care institution will incur extra costs because of the case. The part is also revealing areas where current legal regulation in Lithuania is either a failure or the faulty one, thus offering possible guidelines for problem-solution. Only a flexible, adequate and effective legal regulation of doctors and patients relationships may provide the society with proper protection of the most important legal values - human health and life. In turn, it should set definite boundaries for doctor’s legal liability in case damage was made to a patient.