Viešųjų finansų išorės kontrolės sistemos teisinis reglamentavimas

Viena iš viešųjų finansų kontrolės sistemos rūšių – viešųjų finansų išorės kontrolės sistema, kurios esminis bruožas – nepriklausomumas nuo kontroliuojamojo objekto. Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti teisės normas, reguliuojančias viešųjų finansų išorės kontrolės sistemos funkcionavimą, atskleidžiant teisinio reglamentavimo ypatumus bei šios kontrolės rūšies svarbą. Baigiamajame darbe nagrinėjami Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų finansų išorės kontrolės subjektų teisinio statuso ypatumus, analizuojamas jų efektyvumo įgyvendinimas, palyginami Lietuvos ir Švedijos teisės aktai, apibrėžiantys aukščiausios audito institucijos kompetenciją. Magistro baigiamajame darbe naudojami tiek teoriniai, tiek empiriniai: dokumentų analizės (teisinių dokumentų – Konstitucijų, įstatymų, poįstatyminių aktų, ataskaitų – analizės), kontent – analizės, sisteminės analizės, lyginimo (darbe palyginama Lietuvos ir Švedijos Aukščiausiųjų audito institucijų teisinio reglamentavimo ypatumai, atskleidžiant panašumus, trūkumus), lyginamasis istorinis (apžvelgiama Valstybės kontrolės veiklą reglamentuojančių teisės aktų istorinė kaita), apibendrinimo (analizuojamos autorių nuomonės dėl atitinkamų sąvokų apibrėžties ) metodai. Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos viešųjų finansų išorės kontrolės sistemą pateikiamos rekomendacijos, autorės nuomone, reikalingos nustatytiems trūkumams pašalinti.

One of sort of control system of public finance is the external control system of public finance, which basic aspect is independence of controlled object. The goal of master work is to analyze legal acts, which regulate the system of external control of public finance, emphasizing the peculiarities of legal regulation and the importance of this control system. Legal acts of Lithuania, which regulate the legal position of the subject of external control system of public finance were studied and the effectiveness of their implementation was analyzed; also they were compared with the legal acts of Sweden, which regulate the competence of institutions of national audit. Both theoretical and empirical methods are used in this master work. There are the analysis of documents (legal documents such as Constitutions, laws, other legal documents, annual reports), the content-analysis, systematic analysis, comparative (features of legal regulation of national audit offices in Lithuania and Sweden differences and similarities, disadvantages), comparative historical (historical perspective of legal regulation of National Audit Office in Lithuania), summation (the analysis of various authors opinions about definitions of concepts) methods. In conclusion author of this master work offers some recommendations about possible ways to correct disadvantages of legal acts, regulating the external control system of public finance in Lithuania.