Pasirengimas suteikti pagalbą orlaivio avariją patyrusiems keleiviams ir jų artimiesiems Lietuvoje

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-324

Magistro baigiamojo darbo tema pasirinkta atsižvelgiant į autorės darbo patirtį Lietuvos oro uostų antžeminio aptarnavimo įmonėse. Pasirengimas suteikti pagalbą orlaivio avariją patyrusiems keleiviams ir jų artimiesiems Lietuvoje iki šiol nebuvo analizuojamas, nors vien 2019 metais Lietuvos oro uostuose buvo pervežta 6,5 mln. keleivių. Nerimas dėl žmonių, kurie dėl orlaivių avarijų patyrė sielvartą ir praradimus, paskatino aviacijos pramonę imtis pastangų nustatant priemones, kuriomis būtų galima patenkinti aukų ir jų šeimų poreikius reikiamu metu. Darbe iškeliama problema, kad pagalbą orlaivių avarijoje nukentėjusiems keleiviams bei jų artimiesiems reglamentuoja aviacijos pramonės tarptautiniai reikalavimai ir nacionaliniai teisės aktai, kurių nuostatai neatspindi visų dalyvių funkcijų ir neįvertina privataus kapitalo ūkio subjektų dalyvavimo privalumų ir ypatumų. Todėl tyrimo tikslas yra išanalizuoti Lietuvoje veikiančių valstybės, savivaldybių institucijų ir oro uostuose veikiančių ūkio subjektų pasirengimą suteikti pagalbą orlaivio avariją patyrusiems keleiviams ir jų artimiesiems, bei išsiaiškinti, kokie pasirengimo elementai užtikrina reikiamos pagalbos nukentėjusiems asmenims suteikimą. Pirmu tyrimo uždaviniu buvo siekiama išnagrinėti pagalbos suteikimo teorinius aspektus ir planavimo elementus, kurie leis tinkamai teikti pagalbą, kai jos prireiks, ir sprendžiamas atliekant mokslinės literatūros analizę. Antru uždaviniu nagrinėjamas pagalbos teikimo tarptautinis bei nacionalinis teisinis reglamentavimas, o trečiu - nagrinėjamos dalyvaujančių civilinės saugos sistemos subjektų funkcijos ir planuose numatyti pagalbos elementai. Uždaviniai tiriami teisės dokumentų bei kitų šaltinių analizės metodais. Ketvirtu uždaviniu įvertintas oro uostuose veikiančių ūkio subjektų personalo pasirengimas suteikti pagalbą orlaivio avariją patyrusiems keleiviams ir jų artimiesiems. Norint ištirti šią sritį buvo atlikti 2 tyrimai: kiekybinis - vykdant oro uoste veikiančių ūkio subjektų personalo apklausą ir kokybinis - naudojant pusiau struktūrinį interviu su aviacijos ekspertais. Darbe padarytos išvados, kad siekiant pagerinti Lietuvos Respublikos pasirengimą teikti pagalbą orlaivio avarijoje nukentėjusiems keleiviams ir jų artimiesiems būtina suderinti vyriausybės skubių veiksmų planą įvykus orlaivio avarijai su savivaldybių, kurių teritorijoje yra VĮ Lietuvos oro uostų filialai ir su oro uostų avarinių priemonių planais. Įvykus orlaivio avarijai, išgyvenusiems ir nesužeistiems ar lengvai sužeistiems keleiviams, būtina suteikti pirmą psichologinę pagalbą. Teikiant šią pagalbą keleiviams ir jų artimiesiems noriai dalyvautų antžeminio aptarnavimo kompanijų orlaivio ir keleivių aptarnavimo personalas, bet dėl didelės darbuotojų kaitos, pratybų, mokymų apimties ir periodiškumo stokos abiem grupėms darbuotojų reikalingi mokymai ir pratybos. Tyrimas parodė, kad problemos, kurios trukdo geram pasirengimui gali būti eliminuotos bendradarbiaujant ir rengiant bendras pratybas ir mokymus, atliekant klaidų analizę po įvykių ir pratybų, apjungiant visus dalyvius ir jų gerąją patirtį. Magistro darbe keliama hipotezė buvo patvirtinta: Nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pagalbos teikimo srityje nesuderinamumas daro neigiamą įtaką tinkamam pasirengimui suteikti reikiamą pagalbą orlaivių avarijos metu nukentėjusiems keleiviams ir jų artimiesiems.

This Master thesis based on author experience working in ground handling companies at Lithuanian airports. Till now the preparedness to assist the passengers of aircraft accident and their families was not analyzed, however only in 2019 6,5 mln. passengers were transported in Lithuania. Concern for persons who have suffered distress and loss as a result of an aircraft accident has led to increased efforts within the aviation industry to establish procedures which address the needs of victims and their families in a timely manner. The work raises the problem that assistance to passengers injured in aircraft accidents and their families is regulated by international requirements of the aviation industry and national legislation, the provisions of which do not reflect the functions of all participants and do not assess the advantages and peculiarities of private capital participation. Therefore, the aim of the study is to analyze the preparedness of state, municipal institutions and private companies operating in airports to provide assistance to passengers and their families who have suffered an aircraft accident, and to find out what elements of readiness ensure the provision of necessary assistance to victims. The first task of the study was to examine the theoretical aspects of aid delivery and the planning elements that will allow for the proper delivery of assistance when needed and is addressed through an analysis of the scientific literature. The second task examines the international and national legal framework for the provision of assistance, and the third examines the functions of the participating actors in the civil protection system and the elements of assistance provided for in the plans. Tasks are researched using methods of analysis of legal documents and other sources. The fourth task assessed the readiness of airport operators to provide assistance to the passengers and their families in the event of an aircraft accident. To investigate this area, 2 studies were conducted: quantitative - through a survey of airport staff and qualitative - using a semi-structured interview with aviation experts. The paper concludes that in order to improve the preparedness of the Republic of Lithuania to provide assistance to the passengers and their relatives affected by an aircraft accident, it is necessary to harmonize the government's emergency action plan, municipalities and Lithuanian airports emergency response plans. In the event of an aircraft accident, surviving and uninjured or slightly injured passengers and all passenger’s families must be given first psychological assistance. Ground handling companies aircraft and passenger service personnel would be willing to participate in this assistance, but due to the high turnover of employees, lack of training, scope and frequency of training, both groups need to be trained and take a part into the exercises. The study showed that problems that hinder good preparation can be eliminated through collaboration and joint exercise and training, post-event and post-exercise error analysis, and bringing together all participants and their best practices. The master 's thesis hypothesis was confirmed: Incompatibility of national and international legislation in the field of assistance has a negative impact on the proper preparation to provide the necessary assistance to passengers and their families affected by an aircraft accident.