Privalomas ir savanoriškas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas kaip žalos kompensavimo būdas
Jankauskienė, Lina |
Usonis, Justinas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Dambrauskienė, Genovaitė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Tartilas, Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Mačernytė - Panomariovienė, Ingrida | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Macijauskienė, Rasa | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Davulis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Bagdanskis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Snarskytė, Indrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Usonis, Justinas | Recenzentas / Rewiewer |
Žala, padaryta darbuotojo asmeniui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinės ligos, gali būti dvejopa: 1) asmens sveikatos (kūno) sužalojimas arba kitoks pakenkimas jai; 2) gyvybės atėmimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnis nustato, kad tokiu atveju turi būti atlyginti visi asmens patirti nuostoliai (negautos pajamos ir išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu) ir neturtinė žala. Darbuotojo sveikatos sutrikimas neišvengiamai susijęs su laikinu arba nuolatiniu darbingumo netekimu, dėl kurio nukentėjusysis negali užsidirbti pragyvenimui reikalingų pajamų. Todėl darbuotojui žala turi būti atlyginta kaip įmanoma paprastesniu ir greitesniu b�����du. Be to, darbdavys, kurio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, gali ir neturėti reikiamų finansinių išteklių darbuotojui padarytai žalai atlyginti arba net vengti ją atlyginti. Todėl reikalingas toks žalos kompensavimo būdas, kuris būtų efektyvus ir garantuotas. Apsaugant darbuotojus, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, jų interesus, socialines garantijas, Lietuvoje nuo 2000 m. sausio 1 d. įteisintas privalomas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas. Taip pat teisės aktų dėka darbdavys gali papildomai savanoriškai apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo. Tai operatyvūs, garantuoti žalos kompensavimo būdai, nes darbuotojų sveikatai ar gyvybei padarytos žalos atlyginimas nepriklauso nuo darbdavių turimų finansinių išteklių, išvengiama ilgos bylinėjimosi procedūros teisme. Taip pat šios draudimo rūšys užtikrina ir darbdavių interesus, nes apsaugo nuo galimų nuostolių. Privalomas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas yra dalinis patirtos žalos kompensavimo būdas, nes kompensuoja tik negautas draudžiamąsias pajamas. Šis draudimas nekompensuoja išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, bei neturtinės žalos. Negautos pajamos taip pat nėra kompensuojamos visiškai. Savanoriško draudimo atveju žala irgi gali būti nevisiškai atlyginta, nes draudimo išmokos yra apribotos draudimo suma atitinkamai draudimo rizikai. Be to, nėra atlyginama neturtinė žala. Tačiau tiek privalomas, tiek ir savanoriškas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas neatima galimybės nukentėjusiajam reikalauti visiško žalos atlyginimo taikant kaltajam asmeniui civilinę atsakomybę.
Damages inflicted upon an employee due to occupational accident at work, on the way to work or from it, or due to occupational disease may be dual: 1) person’s health (bodily) injury or other impairment of it; 2) deprivation of life. Article 6.283 of the Civil Code of the Republic of Lithuania establishes that in such cases all damages sustained by the person have to be compensated (revenues lost and expenses related to restoration of health) as well as non-pecuniary damages. Employee’s health disorder usually unavoidably entails temporary or permanent loss of working ability, due to which the aggrieved person cannot earn the income, necessary for living. Because of this, damages have to be indemnified to the employee in a manner that is as simple and fast as possible. Furthermore, an employer, whose responsibility is to ensure safety and health of employees in all work-related respects, may not possess the needed financial resources to compensate the damages or even avoid doing so. An effective and guaranteed way to indemnify the damages is therefore necessary. While ensuring protection of employees as a more vulnerable party to the employment contract, as of 1 January 2000, compulsory insurance of occupational accidents and occupational diseases was legitimized in Lithuania. Moreover, legislative acts enabled the employers to insure additionally their civil liability for damages inflicted to employees through occupational accidents at work, on the way to work or from it. These are fast and guaranteed ways to indemnify the damages, seeing as indemnification to the employees for damages to their health or life does not depend on financial resources possessed by employers, and lengthy litigation procedures are thus avoided. Furthermore, these types of insurance protect the employers’ interests, because they are protected from possible losses. Compulsory insurance of occupational accidents is a way of partial compensation for damages, because only insured income not earned is being compensated. This type of insurance coverage does not reimburse the expenses related to restoration of health and non-pecuniary damages. Income not received is not compensated in full, either. In the case of voluntary insurance, damages can also be indemnified not in full, because insurance benefits are limited to the sum insured against appropriate insurance risk. Moreover, non-pecuniary damages are not reimbursed. However, compulsory as well as voluntary insurance of occupational accidents does not deprive the aggrieved parties of possibility to claim for full indemnification of damages, by applying civil liability to the guilty party.