Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir kultūros paveldo departamento kompetencijos ribos nacionalinių parkų teritorijose
Ignatčikaitė, Karolina |
Magistro baigiamajame darbe nagrinėta mokslinė literatūra ir naujausia teismų praktika, siekiant atskleisti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Kultūros paveldo departamento kompetencijos ribas nacionalinių parkų teritorijose. Magistro darbe analizuojama saugomų teritorijų samprata ir nacionalinis reglamentavimas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Kultūros paveldo departamento funkcijos nacionalinių parkų priežiūros kontekste ir reikšminga teismų praktikos analizė, susijusi su Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Trakų istorinio nacionalinio parko režimo taikymu. Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvos saugomų teritorijų samprata neatitinka tarptautinės, o nacionalinis saugomų teritorijų, tarp jų nacionalinių parkų, teisinis reglamentavimas yra painus ir sudėtingas, viena iš priežasčių – Lietuvoje nėra parengto saugomų teritorijų strateginio dokumento, todėl yra sunkiau užtikrinti saugomų teritorijų aukštą apsaugos lygį. Pažymėtina, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, vykdydama nacionalinių parkų apsaugos ir tvarkymo funkcijas, įsiterpia į Kultūros paveldo departamento funkcijas, reguliuodama kultūros paveldo vertybių tvarkymą. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Kultūros paveldo departamento kompetencijų riba nustatoma administracinių sprendimų priėmimo procese, susijusiame su nacionalinių parkų apsaugos ir tvarkymo užtikrinimu per teritorijų planavimo dokumentus. Tačiau teismų praktikos analizė atskleidė, kad ginčai nacionaliniuose parkuose kyla ne dėl nesutarimų tarp Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Kultūros paveldo departamento. Valstybinių institucijų administraciniai sprendimai yra neargumentuoti, priimti nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų hierarchinio principo, o privatūs asmenys ignoruoja visuotinai žinoma faktą, kad nacionaliniai parkai yra unikalios teritorijos, o čia esantį kultūros paveldą būtina užtikrinti visuomenės pažinimui.
In Master’s thesis by title „Boundaries of Competence of State Service for Protected Territories and the Department of Cultural Heritage in territories of national parks“ it was analyzed scientific literature and the recent court law. To reveal a destination of Master thesis it was analyzed protected area definition, management functions of State Service for Protected Territories and the Department of Cultural and significant case law related to Curonian Spit National Park and Trakai Historical National Park. Results revealed that definition of Lithuanian protected area is different from international definition and legal regulation of national parks is complicated. One of reason is that Lithuania doesn’t have strategic planning of protected area and it is difficult to ensure a high level of protection of protected area. It is marked that State Service for Protected Territories, which is implementing functions of protection and management in the national parks, interferes to Department of Cultural Heritage competence, regulating the management of cultural heritage. Obtained results revealed that boundaries of competence of State Service for Protected Territories and Department of Cultural Heritage is setting in administrative process related to national parks protection and management through territory planning documents. However the analysis of court law revealed that disagreement between State Service for Protected Territories and the Department of Cultural Heritage is not for a reason to arise disputes in national parks. Administrative rulings of state institutions are not reasoned and were to accept not to compliance by hierarchical principles of territorial planning documents. Private subjects ignored a fact that national parks are unique territories and cultural heritage need to be save for public requirements.