Audito veiklos teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje
Raudonienė, Daiva |
Kacevičius, Romualdas | |
Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas audito veiklos teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, buvo įpareigota peržiūrėti ir iki 2008 m. pakeisti nacionalinius audito veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o valstybės narės Europos Sąjungos direktyvos nuostatas perkėlė individualiai, sukurdamos sau tinkamus modelius, darbe nagrinėjamas dviejų Europos Sąjungos valstybių – Suomijos ir Lietuvos Europos Sąjungos teisę įgyvendinantis nacionalinis teisinis reguliavimas. Darbe patvirtinama hipotezė, kad audito veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje leidžia pasiekti 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito nustatytus tikslus, kadangi Suomijos ir Lietuvos nacionalinis audito veiklos teisinis reglamentavimas rodo, kad valstybės narės deda labai daug pastangų siekiant gerinti audito kokybę ir harmonizuoti audito veiklos teisinį reguliavimą Europos Sąjungos lygiu. Darbe pažymima, kad sukurtos nacionalinės viešosios priežiūros sistemos galutinai atsako už auditorių ir audito įmonių patvirtinimą ir registravimą, auditorių ir audito įmonių profesinės etikos ir vidaus kokybės kontrolės standartų tvirtinimą, auditorių ir audito įmonių kvalifikacijos kėlimą, kokybės užtikrinimą, tyrimų ir drausminės atsakomybės sistemas. Kadangi Lietuvoje nėra pilnai suderintas audito veiklos teisinis reguliavimas su audito praktika, siekiant išsamaus audito veiklos teisinio reglamentavimo, darbe nagrinėjamos praktikoje kylančios, tačiau vis dar teisiškai iki galo neišspręstos problemos, susijusios su auditorių profesinės etikos principais, auditorių viešosios priežiūros sistema, audito kokybės užtikrinimu. Išanalizavus Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas, reglamentuojančias auditorių ir audito įmonių veiklą daroma išvada, kad dalis Audito įstatymo nuostatų realiai neveikia, kai kurios nuostatos yra perteklinės ir sukeliančios teisinį neaiškumą, todėl siūloma keisti keletą Audito įstatymo nuostatų.
This Masters’ Paper analyses the legal regulation of the audit activities in the European Union. Given the fact that Lithuania, like other European Union member states by 2008 was required to review and change the national legislation of the audit activities and the fact, that all Member States transposed European Union directive individually, creating a suitable model, this Masters’ Paper examines the national legal regulation of two Member States – Lithuania and Finland, which realise the legislation of the European Union. The Paper upholds the hypothesis that Lithuanian legal regulation of the audit activities leads goals set in the Directive 2006/43/EC of the European Parliament and of the Council of 17 May 2006 on statutory audits of annual accounts, because the Finnish and Lithuanian national legislations of the audit activities show that Member States are making a significant effort to improve quality of audit and to harmonise the legal regulation of the audit activities in the European Union. The Paper notes that created systems of public oversight have the ultimate responsibility for the oversight of the approval and registration of statutory auditors and audit firms, the adoption of standards on professional ethics, internal quality control of audit firms and auditing and continuing education, quality assurance and investigative and disciplinary systems. Since legal regulation of the audit activities in Lithuania is not fully harmonized with audit practice, therefore seeking comprehensive legal regulation of the audit activities, the Paper analyses practical problems, which are still completely unsolved, relating to principles of professional ethics, the system of public oversight and the quality assurance system. The analysis of the legal regulation of the auditors and audit firms activities in Lithuania concludes that part of the Law on Audit provisions are not functioning, some provisions are excessive and causing legal uncertainty, it therefore proposes amendments to several provisions of the Law on Audit.