Nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teismų praktikoje
Šiurkaitė, Ieva |
Drakšas, Romualdas | Recenzentas / Rewiewer |
Gutauskas, Aurelijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Girdenis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nevera, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakštaitis, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pečkaitis, Justinas Sigitas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato dvi teisinių padarinių rūšis: 1) baudžiamąją atsakomybę ir 2) atleidimą nuo jos. Kaip matyti, baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė priemonė siekiant baudžiamosios teisės tikslų. Įgyvendinant teisingumo, humaniškumo, atsakomybės individualizavimo, šanso bei kitus principus yra numatyta galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šis institutas ypač reikšmingas nagrinėjant nepilnamečių, pirmą kartą padariusių nusikalstamas veikas, bylas. Šiuo atveju nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti įgyvendinami atleidus tokius asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskiriant jiems auklėjamojo poveikio priemones, kurios pelnytai laikomas alternatyvia baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma. Šiame darbe būtent ir analizuojamas nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, jo taikymo prielaidos, paskirtis bei praktinis įgyvendinimas teismų praktikoje. Pirmiausia, darbe analizuojama nepilnamečio samprata ir ją sudarantys elementai, kurie tampa tomis prielaidomis, leidžiančiomis diferencijuoti nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę ir pagrįsti įstatymo leidėjo nepilnamečiams numatytas specialias baudžiamojo įstatymo normas. Toliau aptariamas baudžiamosios atsakomybės apskritai ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės santykis, nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei nepilnamečiams taikomos auklėjamojo poveikio priemonės. Nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas įtvirtintas BK 93 straipsnyje, kuriame numatyti šio instituto taikymo pagrindai bei sąlygos. Pagrindinis dėmesys darbe būtent ir yra skiriamas šiems pagrindams bei sąlygoms analizuoti, atskleisti jų esmę bei jų taikymo niuansus teismų praktikoje. Remiantis Lietuvos Respublikos BK, šio instituto taikymas išimtinai yra teismo teisė, ne pareiga. Todėl darbe analizuojamos dažniausiai pasitaikančios teismų klaidos taikant šį institutą. Be to, darbe analizuojamas ir šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies santykis su kitais baudžiamosios teisės institutais, atskleidžiami jų panašumai bei skirtumai. Taip pat dėmesys skiriamas ir nepilnamečiams taikomoms auklėjamojo poveikio priemonėms, kurių skyrimas, šiuo atveju yra teismo pareiga, o ne teisė. Tad darbe apžvelgiama ir nepilnamečiams taikomų auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo analizė teismų praktikoje.
The Criminal Code of the Republic of Lithuania provides for two types of legal consequences: 1) criminal liability and 2) an exemption form it. As can be seen, criminal liability is not the single measure in attaining criminal law objectives. There is a possibility of exemption from criminal liability provided for if implementing the codes of justice, humanity, responsibility individualization, and chance. This institution is of special importance in hearing for the first time offended minors’ cases. Consequently, the objectives for criminal liability of minors may be implemented by their exemption from criminal liability and imposing reformative sanctions, which justly are an alternative to criminal liability. The present research paper analyses the institution of the exemption of minors from criminal liability, the assumptions of the practice, the purpose and the practical implementation in jurisdiction. Firstly, the conception a minor and its constitutive elements are analysed, which later become the assumptions that allow to differentiate criminal liability of a minor and to justify the special norms for minors provided for by the legislator of the criminal law. Secondly, the relation between criminal liability in general and criminal liability of minors is discussed, the essentials and conditions of the exemption of minors from criminal liability, and the reformative sanctions imposed on the minors. The institution of the exemption of minors from criminal liability is approved in the 93rd Article of the Criminal Code, where the essentials and conditions of the institution are provided. The greatest attention in the research paper is drawn to the analysis of these essentials and conditions, their essence and the shades of their application in jurisdiction. On the basis of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the application of this institution is exclusively the right of the court and not an obligation. Thus the paper analyses most frequent miscarriages of courts in applying the institution. Moreover, there is an analysis on the relation between this type of exemption from criminal liability and other institutions of criminal law, their similarities and differences are brought into the spotlight. The attention is also paid to the reformative sanctions imposed on minors, for which the application is binding this time. Thus there is an analysis on reformative sanctions imposed on minors by courts.