Lietuvos kaimo gyventojų informacinės elgsenos ypatybės: Ceikinių apylinkės atvejis
Po nušalintojo Prezidento Rolando Pakso pergalės per 2002 m. vykusius Prezidento rinkimus, kurių sėkmę didžiąja dalimi lėmė viešųjų ryšių specialistų organizuota rinkiminė kampanija, šios sferos atstovų įtaka rinkiminėje erdvėje išaugo. Išaugo ir viešųjų ryšių paslaugas teikiančių subjektų kiekis, taip suponuodamas didesnę tarpusavio konkurenciją ir būtinybę kurti originalias, rinkėjus paveikiančias viešųjų ryšių strategijas, kurios yra neatsiejamos nuo tikslinės auditorijos informacinės elgsenos ypatybių analizės. Šio magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos kaimo gyventojų informacinės elgsenos ypatybės. Darbo tikslas – nustatyti Lietuvos kaimo gyventojams būdingas informacinės elgsenos ypatybes, atsiskleidžiančias per Ceikinių apylinkės atvejį. Darbo uždaviniai: aprašyti rinkėjų informacinės elgsenos bruožus ir vartojamos informacijos niuansus, apžvelgti Ceikinių rinkimų apylinkės konteksto ypatumus, nustatyti pagrindinius Ceikinių apylinkės gyventojų informacijos gavimo šaltinius, dėmesį kreipiant į objektyvumo problemą, išnagrinėjus rašto, garso, audiovizualinio ir tiesioginio bendravimo su rinkėjais raiškas, aprašyti Ceikinių apylinkės gyventojų išskirtus efektyvaus ir neefektyvaus pranešimo kriterijus, identifikuoti Ceikinių apylinkės gyventojų politiniam apsisprendimui įtaką darančius veiksnius. Atliekant darbą naudoti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, individualus pusiau struktūrizuotas giluminis interviu, kokybinė turinio analizė. Įgyvendinus darbo uždavinius prieita prie šių išvadų: visų kartų Ceikinių apylinkės gyventojai politinę informaciją iš žiniasklaidos gauna žiūrėdami televiziją ir skaitydami spaudą, tačiau internetas, priešingai nei radijas, yra netinkama priemonė, norint skleisti informaciją vyresnio amžiaus žmonėms. Kalbant apie politikų skleidžiamą informaciją, labiausiai vertinami yra politikų susitikimai su gyventojų bendruomene. Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistos knygelės yra pagrindinis šios institucijos politinės informacijos gavimo šaltinis tarp kaimo gyventojų, o bendravimo su artimais žmonėmis ypatumai priklauso nuo rinkėjo santykių su aplinkiniais. Ceikinių apylinkės rinkėjai suvokia informacijos objektyvumo problemą, todėl, apibendrindami iš įvairių šaltinių gautą informaciją, vartotojai bando kurti objektyvų įvykio atspindį. Kaimo gyventojų nuomone, efektyvus pranešimas yra aiškus, faktiškas, nuoseklus, konkretus, informatyvus, tikslus, pranešimo tezės turi būti iliustruotos pavyzdžiais, o pranešimo kalba – paprasta, suprantama kaimo žmonėms. Kaimo gyventojams aktualiausios kaimo gyvenimą liečiančios temos. Pažymėtina, kad nebuvo išskirta viena informacijos gavimo šaltinių grupė, daranti didžiausią įtaką, už ką balsuoti per rinkimus. Ši tendencija leidžia teigti, kad norint pasiekti kuo daugiau informacijos vartotojų ir juos paveikti, būtina naudoti maksimaliai įmanomą informacijos sklaidos šaltinių kiekį, kurių spektras rinkiminėje erdvėje yra itin platus. Darbo struktūra: įvadas (p. 6–8), pirmas skyrius – „Informacinė elgsena rinkiminėje erdvėje“ (p. 9–18), antras skyrius – „Rinkimai Lietuvos kaimo kontekste“ (p. 19–25), trečias skyrius – „Lietuvos kaimo gyventojų informacinės elgsenos tyrimas“ (p. 26–51), išvados (p. 52–53), santraukos lietuvių ir anglų kalbomis (p. 54–55), literatūros sąrašas (p. 56–59), priedai (p. 60–146), patvirtinimas apie atlikto darbo savarankiškumą (p. 147).
After the impeached President Rolandas Paksas victory in 2002 presidential election, the success of which is largely due to the election campaign organized by the professionals of public relations, the influence of the representatives of this sphere has increased in the electoral space. The amount of the subjects providing the service of public relations has also increased. It leads to a greater competition between them and the need of creating a genuine, voters influencing public relations strategies that are inseparable from the analysis of features of the target audience informational behavior. The object of Master's work – the features of informational behavior of Lithuanian villagers. The aim – to determine the features of informational behavior of Lithuanian villagers revealed through the case of Ceikiniai district. The goals: to describe the voters‘ informational behavior feature, and the nuances of information used, to overview the specific features of Ceikiniai electoral district context, to identify the key sources of information of Ceikiniai district residents, with emphasis on the objectivity of the problem, after the analysis of the expressions of the written, audio, audiovisual kinds and direct communication with voters, to describe the criteria of effective and ineffective reporting singled out by Ceikiniai district residents, to identify the factors influencing political self-determination of Ceikiniai district population. The following methods were used in the work: a scientific analysis, individual semi-structured in-depth interviews, the analysis of qualitative content. The work has led to the following conclusions: the residents of all the generations of Ceikiniai district get the political information from the media while watching television or reading newspapers, but the Internet, unlike radio, is not an appropriate mean to disseminate information to older people. In terms of information being disseminated by politicians, political meetings with community residents are the most valued. The books released by the Central Electional Commission are the basic sources of political information for the rural population, and the characteristics of communication with close people depend on the voter's relations with the surrounding. Ceikiniai voters see the problem of objectivity, therefore, while making conclusions from a number of sources of information, users try to create an objective reflection of the incident. According to the rural population, an effective message is clear, factual, coherent, specific, informative, accurate, abstracts should be illustrated with examples, but the language of the report has to be simple, understandable for rural people. Rural residents are mostly interested in the topics of rural life. It should be noted, that one particular group of the sources of information with the highest impact for whom to vote in the elections was not identified. This tendency suggests that in order to reach as many users of information as possible and to influence them, it is necessary to use the maximum possible dissemination of information sources the spectrum of which in the election area is very wide. The structure of work: introduction (p. 6-8), the first chapter – "Informational behavior in the electoral space" (p. 9-18), the second chapter – "Elections in Lithuanian rural context" (p. 19-25), the third chapter – "The research of informational behavior of Lithuanian rural population" (p. 26-51), conclusions (p. 52-53), summaries in Lithuanian and English (p. 54-55), references (p. 56-59), appendixes (p. 60-146), the approval on the autonomy of the work carried out (p. 147).