Ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje socialinis veiksmingumas
Smalskienė, Justina |
Vaišvila, Alfonsas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Šlapkauskas, Vytautas | Recenzentas / Rewiewer |
Arlauskas, Saulius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baublys, Linas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Beinoravičius, Darijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nikitinas, Vladas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Petkuvienė, Rūta | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Spruogis, Ernestas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Šlapkauskas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Venskienė, Eglė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamojo darbas, nagrinėjanti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje socialinį veiksmingumą, yra aktuali, nes ekologinės teisės nuostatos, nors ir pakankamai išsamiai bei kryptingai reglamentuojančios aplinkos apsaugos teisę, dažnai esti mažai veiksmingos. Ekologinės teisės veiksmingumą analizuojant per Nord Stream dujotiekio projekto įgyvendinimo ekologinius aspektus, atskleidžiama daugiausia aplinkos apsaugos reglamentavimo krypčių ir principų. Taip pat pabrėžtina, kad Nord Stream dujotiekio tiesimo problema šiandien yra viena svarbiausių Baltijos jūros regiono valstybių ne tik ekologinių, bet ir politinių, socialinių, ekonominių problemų. Darbo objektas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės normų socialinį veiksmingumą. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti ekologinės teisės įgyvendinimo Lietuvoje, kaip tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės subjekto, socialinį veiksmingumą. Siekiant išsikelto tikslo, pagrindiniai uždaviniai: įvertinti tarptautinės aplinkos apsaugos politikos veiksmingumą sprendžiant pasaulines aplinkosaugos problemas, išanalizuoti Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės aktų kryptis ir veiksmingumą, įvertinti Nord Stream projekto suderinamumą su tarptautinėmis, Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės normomis, išanalizuoti Lietuvos veiksmus Nord Stream dujotiekio projekto planavimo procese bei užtikrinant aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimą. Darbas susideda iš šešių dalių ir iš esmės atitinka keliamus uždavinius. Darbe keliama hipotezė, kad tarptautinės, Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos ekologinės teisės normos nėra veiksmingos, nes valstybės, vadovaudamosi ekonominės ir politinės naudos kriterijais, yra linkusios pažeisti ekologinės teisės nuostatas. Darbe naudojamasi atvejo studijos ir dokumentų analizės empiriniais metodais. Atlikus tyrimą daromos išvados, kad: ekologinės teisės nuostatos Europos Sąjungoje yra gana griežtos, tačiau sunku užtikrinti realų jų veiksmingumą; Lietuvos aplinkos apsaugos sistema yra gausi teisės aktais, tačiau trūksta priemonių jų įgyvendinimui; Nord Stream dujotiekio projektas prieštarauja pagrindiniams bendriesiems aplinkos apsaugos teisės principams. Teikiami siūlymai: aplinkos apsaugos įstatymuose numatyti konkrečias priemones jų įgyvendinimui, teisės aktus suderinti tarpusavyje, priimti teisės aktus konkretiems atvejams – šiuo atveju, taršai iš dujotiekio vamzdynų reglamentuoti.
Master Work, analysing social efficiency of implementing environmental law in Lithuania, is relevant in understanding why environmental laws, though comprehensive and strict, often seem to fail proving their social efficiency. Analysing Nord stream pipeline project, one can reveal any amount of basic environmental principles and guidelines. Also to be emphasized, that Nord Stream project nowadays is one of the most controversial environmental, as well as political, social, economical issue in the Baltic Sea region. The object of the research is to analyse and assess the efficiency of environmental laws. The aim of the research is to analyse and assess the social efficiency of implementing ecological law in Lithuania, as subject of international and EU law. Main tasks in achieving the mentioned aim: to assess the efficiency of international environmental policy solving environmental problems worldwide; to analyse main streams and efficiency of EU and Lithuanian environmental laws; to assess the project of Nord Stream in the context of international and EU, including Lithuanian laws; also to analyse the actions of Lithuania in the process of Nord Stream project planning and ensuring the embodyment of environmental laws. The hypothesis is posed, that international, EU and Lithuanian environmental laws seem not to be effective according to the fact, that states usually follow the criterias of economical and political benefits rather than provisions of environmental law. In this research, case study and document analysis methods are used. The research leads to conclusions, that: provisions of environmental law in the EU are rather strict, but that does not always guarantee their efficiency; the environment protection system of Lithuania is abundant in laws, but measures for implementing them are lacking; the project of Nord stream pipeline contradicts the main common principles of environmental law. Proposals that follow: environmental laws must include specific measures for implementing them; Lithuanian environmental laws must be harmonized; specific laws must be adopted – in this case, a law for regulation pollution from pipelines.