Tautinio paveldo produktų plėtros ir vertės vartotojui vertinimas bei perspektyvos

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema „Tautinio paveldo produktų plėtros ir vertės vartotojui vertinimas bei perspektyvos“ aktuali, nes tautinis paveldas, tradiciniai amatai ir kulinarinis paveldas yra svarbi šalies etninės kultūros dalis. Tačiau kuriant tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo ir realizavimo sistemą mažai dėmesio skiriama rinkodaros priemonėms. Poreikis rinkodaros strategijai formuoti atsiranda tiek iš amatininko, tiek iš valstybinę apsaugą užtikrinančių institucijų, tiek iš vartotojo pusės. Tautinio paveldo produktų gamintojams svarbu, kad jų gaminiai turėtų paklausą, vartotojai visada domėtųsi jais ir pirktų šiuos produktus. O valstybinę apsaugą užtikrinančių institucijų tikslas yra užtikrinti tautinio paveldo produktų išsaugojimą, jų kūrimo skatinimą ir tradicinių amatų plėtrą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus yra būtinybė pasitelkti priemones, didinančias tautinio paveldo produktų populiarumą ir paklausą. Tyrimo problema – kaip padidinti tautinio paveldo produktų paklausą ir vertę vartotojui? Tyrimo objektas yra tautinio paveldo produktų plėtra. Tyrimo tikslas – apibrėžti veiksnius, įtakojančius tautinio paveldo produktų paklausą ir sudaryti tautinio paveldo produktų populiarinimo ir vertės didinimo modelį. Šiam tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai: • išanalizuoti tautinio paveldo produktų plėtros svarbą šalies ekonomikai; • atlikti tautinio paveldo produktų plėtros ir vertės vartotojui vertinimą; • pateikti tautinio paveldo produktų populiarinimo ir vertės didinimo modelį. Tyrimo metodai: • Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros lyginamoji analizė ir sintezė; • teisės aktų analizė; • internetinių šaltinių analizė; • vienmatė ir daugiamatė statistinė analizė; • absoliutinių, santykinių ir vidutinių dydžių skaičiavimas; • anketinės apklausos metodas; • pusiau struktūrizuoto interviu metodas; • lyginamasis metodas; • informacijos apibendrinimas; Tyrimo hipotezės: 1. Tautinio paveldo produktų kūrėjų veikla įvairiose vietovėse natūraliai formuoja amatininkų centrų kūrimą. 2. Tautinio paveldo produktų gamintojų kuriama produktų vertė priklauso nuo taikomų rinkodaros priemonių. 3. Tautinio paveldo produktų paklausa ir vertė vartotojui priklauso nuo patrauklių ir prieinamų pardavimo vietų. Tyrimo rezultatai ir išvados. Išanalizavus tautinio paveldo produktų plėtros svarbą šalies ekonomikai nustatyta, kad daugumai pasaulio šalių amatų gamyba ir prekyba tradiciniais gaminiais yra ekonominis, socialinis ir kultūrinis svertas, kurio dėka šalys gali klestėti išsaugodamos savo tapatybę globaliame pasaulyje. Lietuvoje tautinio paveldo produktų koncepcija yra orientuota į istoriškai susiformavusių tradicijų ir perduodamos patirties bei įgūdžių puoselėjimo, išsaugojimo, realizavimo ir populiarinimo būdų visumą, kurios paskirtis yra palaikyti tautinio paveldo gyvybingumą ir atskleisti šalies tradicijas. Tautinio paveldo produktų koncepcija yra svarbi šalies įvaizdžio, jos ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvybingumo bei patrauklumo didinimo priemonė. Iš viso Lietuvoje yra istoriškai susiklostę 66 tradiciniai amatai, sertifikuota 1 119 tautinio paveldo produktų, o tradicine amatininkyste užsiima 343 amatininkai. Atliktas tyrimas parodė, kad tautinio paveldo produktų gamyba ir plėtra yra naudinga ne tik saugant šimtametes šalies tradicijas, bet ir keliant šalies ekonomikos lygį, mažinant netolygumus tarp Lietuvos regionų bei gerinant Lietuvos miestelių, kaimų bei probleminių Lietuvos teritorijų ekonominę padėtį. Tačiau tautinio paveldo produktų kūrėjų veikla įvairiose vietovėse natūraliai neformuoja amatininkų centrų kūrimosi, todėl norint, kad būtų kuo didesnė tautinio paveldo produktų paklausa ir vertė, būtina taikyti tinkamas rinkodaros priemones, kuriomis būtų galima padidinti tautinio paveldo produktų paklausą. Tautinio paveldo produktų vertės ir poreikio vartoti tyrimu nustatyta, kad tautinio paveldo produktų paklausa yra per maža, nes nėra sukurta nuolatinių prekybos vietų, todėl vartotojai nežino, kur galima įsigyti sertifikuotų tradicinių gaminių. Per maža informacijos sklaida apie sertifikuotus tradicinius gaminius, amatininkus ir vykstančias šventes varžo vartotojus domėtis tradiciniais amatais. Tačiau didesnis dėmesys rinkodarai ir jos priemonių taikymui tautinio paveldo produktų veikloje, leistų vartotojams pastebėti šių produktų autentiškumą ir unikalumą įrodančių ženklų bei padidintų tautinio paveldo produktų paklausą. Remiantis empirinio tyrimo rezultatų analize, sudarytas tautinio paveldo produktų rinkodaros strategijos formavimo modelis, kuris orientuotas į tautinio paveldo produktų rinkodaros programos alternatyvius tautinio paveldo produktų paklausos ir vertės didinimo sprendimus. Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys skyriai, apibendrinančios išvados, literatūros šaltinių sąrašas, anotacijos lietuvių bei anglų kalbomis ir santraukos. Darbas suskirstytas į skyrius pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį. Dauguma skyrių skirstomi į poskyrius, kuriuose analizuojami skirtingi to paties klausimo aspektai.

A topic of the master’s thesis in public sector economics - “Assessment and Outlook of National Heritage Product Development and Value to a Consumer” – is relevant since a national heritage, traditional crafts, and culinary heritage are an important part of domestic ethnic culture. However, development of a system for reservation, promotion, and sales of national heritage products marketing system pays little attention to marketing tools. The need to develop a marketing strategy evolves a craftsman, institutions which guarantee national security, and a consumer. Manufacturers of national heritage products strive their products to have demand, to have a persistent consumer’s interest, and to be constantly purchased. Meanwhile, an objective of institutions, which guarantee national security, is to ensure preservation of national heritage products, promotion of production thereof, and development of traditional crafts. In order to achieve these objectives, it’s essential to apply tools of increasing a value and demand for national heritage products. Problem of research – how to enhance demand for national heritage products and their a value to a consumer? Object of research is a national heritage product development. Purpose of research – to define the factors influencing demand for national heritage products; to develop a model for promotion and value enhancement of national heritage products. The following objectives were framed to achieve this: • to analyze the significance of national heritage product development for domestic economy; • to assess a national heritage product development and their a value to a consumer; • to provide a model for promotion and value enhancement of national heritage products. Methods of research: • comparative analysis and synthesis of scientific literature of Lithuanian and foreign authors; • analysis of legislative acts; • analysis of Internet resources; • one-dimensional and multidimensional statistical analysis; • calculation of absolute, relative, and mean values; • a questionnaire method; • semi-structured interviewing; • a comparative method; • a summary of data. Results and conclusions or research. An analysis of the significance of national heritage product development for domestic economy allows to determine that a handicraft production and traditional product commerce is an economic, social, and cultural leverage for majority of the world, thanks to which countries may prosper while preserving their identity in a globalised world. A concept of Lithuanian national heritage products is focused on integrity of tools of enhancement, preservation, sales, and promotion of historically developed traditions and shared experience and skills which pursue to maintain the vitality of the national heritage and to highlight the country's traditions. The concept of national heritage products is an important tool of enhancing the image of the country, its economic, social, and cultural vitality and attractiveness. There are in total 66 historically developed traditional crafts in Lithuania; 1,119 national heritage products are certified; 343 craftsmen are involved in traditional craftsmanship. The implemented study shows that production and development of national heritage products is beneficial not only in preserving domestic centuries-old traditions, but also in raising the country's level of economics, reducing inequalities among Lithuanian regions, and improving the economic situation of Lithuanian towns, villages, and problematic areas of Lithuania. Though, operation of national heritage product developers in various areas cannot normally influence the creation of craft centres, thus, in order to enhance a value and demand for national heritage products, it is necessary to apply proper marketing tools which could help to increase demand for national heritage products. Analysis of a value and consumption demand for national heritage products has found that the demand for national heritage products is too low because there are no persistent trade places; therefore, consumers are not aware where to buy traditional certified products. Too weak distribution of information about certified traditional goods, craftsmen, and festivals inhibits consumers for taking interest in traditional crafts. However, a greater emphasis on marketing and application of its tools in national heritage product activities would allow consumers to notice signs of authenticity and uniqueness of these products and to enhance demand for national heritage products. The empirical analysis of study results helped to create a model for development of national heritage product marketing strategy which focuses on alternative solutions of enhancing a value and demand for national heritage products within a national heritage product marketing program. Structure of the paper. The master's thesis consists of an introduction, three sections, summarising conclusions, a reference list, annotations in Lithuanian and English languages, and summaries. The paper is divided into sections basing on the nature of the issues. Most of the sections are divided into subsections which analyze the different aspects of the same issue.