Vyriausybės konstitucinis statusas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje: lyginamoji analizė
Kalinauskas, Gintaras | Recenzentas / Rewiewer |
Sinkevičius, Vytautas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Vainiutė, Milda | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Daukšienė, Inga | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žiemelis, Vidmantas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamojo darbo temos aktualumą bei naujumą suponuoja tyrimų vyriausybės konstitucinio statuso tematika stoka. Lietuvos konstitucionalistų darbuose vyriausybės konstitucinis statusas nagrinėjamas fragmentiškai, o lyginamojo pobūdžio darbų apskritai nėra. Dėl šių priežasčių, pagrindinis baigiamojo darbo tikslas yra ne tik analizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinį statusą, bet ir palyginti jį su kaimyninių respublikų - Latvijos bei Estijos vyriausybių konstitucinio statuso reglamentavimu. Šio tikslo siekiama remiantis iškeltais uždaviniais, kurie yra: atskleisti vyriausybės sampratą, aptarti vyriausybės instituto raidą Lietuvos, Latvijos bei Estijos respublikose, analizuoti vyriausybių formavimo tvarką bei įgaliojimų pasibaigimo pagrindus, vyriausybių narių konstitucinio statuso ypatumus, vyriausybių įgaliojimus, jų priimamų teisės aktų reikšmę bei kitų valstybės valdžios institucijų vykdomą vyriausybių veiklos ir leidžiamų teisės aktų kontrolę. Magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos, Latvijos bei Estijos respublikų vyriausybės. Darbe naudojami lyginamosios analizės, lyginamasis istorinis, apibendrinimo, teisinių dokumentų analizės metodai. Analizuojant vyriausybių konstitucinio statuso elementus išryškėja Pabaltijo šalių vyriausybių panašumai bei skirtumai. Kadangi visose trijose respublikose įtvirtintas parlamentinis valstybės valdymo modelis (Lietuvoje su pusiau prezidentizmo bruožais), konstitucijose numatyta vyriausybių formavimo tvarka, įgaliojimai, jų pasibaigimo pagrindai bei parlamentinės kontrolės formos yra panašios. Kita vertus, yra ir išskirtinumų, būdingų tik kuriai nors vienai šaliai. Daugiausiai jų pastebėtina vyriausybių narių konstitucinį statusą bei vyriausybės leidžiamų teisės aktų kontrolę reglamentuojančiose nuostatuose. Remiantis vyriausybių konstitucinio statuso panašumų bei skirtumų analize magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai, kaip tam tikros analizuotų respublikų konstitucijose įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios tam tikrus vyriausybės narių konstitucinio statuso bei parlamentinės kontrolės aspektus, ateityje galėtų būti pritaikytos siekiant tobulinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinį statusą.
The novelty and the relevance of the master‘s thesis is determined by the lack of researches on the constitutional status of government. It‘s analysis in the scientifical publications of Lithuanian constitutionalists is fragmentary and there are no comparative studies of the constitutional status of government at all. Because of these reasons the main aim of the master‘s thesis is not only the research of the constitutional status of Lithuanian Government, but also a comparative analysis with the governments of the neighbouring republics – Latvia and Estonia. This aim is accomplished using the main tasks: revealing the conception of the government, studying the evolution of the government‘s institute in Lithuania, Latvia and Estonia, analysing the formation of government and the grounds of the expiration of it‘s powers, status of government‘s members, the significance of the acts of government and control of the government‘s work. The object of this thesis is governments of Lithuania, Latvia and Estonia. The methods, used in the thesis are: comparative analysis, comparative historical, sumation and legal documentation analysis. The similarities and differences arise when analysing the elements of the constitutional status of governments. Because of the fact that three analysed countries have chosen the same, parliamential model of the state government (in Lithuania this model also has some features of the semi presidentialism), the formation, powers, the grounds of the expiration of powers and forms of the parliamential control are similar, on the other hand there are some pecularities as well. The most pecularities can be seen when analysing the constitutional status of the government‘s members and the judicial control of the government‘s acts. With reference to the analysis of similarities and differences of the constitutional status of governments, the conclusions and offers how some of the constitutional provisions, regulating a few aspects of the constitutional status of the government‘s members and parliamential control, could be conformed on purpose to improve the constitutional status of the Government of Lithuania, are defined.