Aukštojo mokslo finansavimo ypatumai Lietuvos ir Slovėnijos aukštojo mokslo sistemose siekiant Bolonijos proceso tikslų
Mažeikienė, Dovilė |
Matonytė, Irmina | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Kacevicius, Romualdas | Recenzentas / Rewiewer |
Kulakauskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Janužytė, Audronė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Paulikas, Vygandas Kazimieras | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pranckietytė, Gražina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Liekis, Šarūnas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Magistro baigiamajame darbe aptariama permainų sūkuryje esanti Europos aukštojo mokslo sistema, kuri siekia kokybinių pokyčių moksle ir studijose. Europoje jau anksčiau buvo mėginimų kurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę, tačiau Bolonijos deklaracijos pasirašymas suteikė tvirtą pagrindą ir nustatė aiškią veiklos kryptį. Darbe išsamiai analizuojamos Lietuvos ir Slovėnijos aukštojo mokslo sistemos, kurios prie Bolonijos proceso prisijungė nuo pat jo pradžios 1999 m. Aptariama, kaip efektyviai pasirinktų valstybių aukštojo mokslo sistemose įgyvendinamos Bolonijos deklaracijos idėjos bei rekomendacijos. Tačiau pabrėžiama, kad jokios tarptautinės iniciatyvos nepagerins situacijos nacionaliniame aukštajame moksle, jeigu valstybės pačios nesiims ryžtingų veiksmų sėkmingam pertvarkymui skirdamos pakankamą finansavimą bei ieškodamos būdų kasmet didinti lėšas. Naudojant literatūros ir dokumentų analizės metodą bei gretinant Lietuvos ir Slovėnijos patirtis, atskleidžiama valstybių skiriamo finansavimo mokslui ir studijoms įtaka efektyviam sektoriaus funkcionavimui. Atlikus aukštojo mokslo ekspertų interviu, patvirtinama ir dar praktiniais pavyzdžiais iliustruojama teorinėje medžiagoje surinkta informacija apie Lietuvos dalyvavimą Bolonijos procese bei aukštojo mokslo finansavimo problematiką. Nagrinėjamos valstybės daugeliu aspektų panašiai įgyvendina keliamus uždavinius siekiant Bolonijos proceso tikslų, tačiau verta atkreipti dėmesį, jog Slovėnijoje švietimas laikomas prioritetine valstybės politikos dalimi ir šiam sektoriui skiriamas didesnis finansavimas nei mūsų šalyje. Iškelta tyrimo hipotezė, jog Lietuvoje nepakankamai sėkmingai įgyvendinami Bolonijos proceso tikslai, todėl reikia kompleksiškai reformuoti švietimo sistemą valstybei apsisprendžiant dėl ilgalaikių mokslo strateginių tikslų bei finansavimo yra patvirtinama. Darbo išvados galėtų būti naudingos ryžtingiems sprendimams priimti reformuojant Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.
At the wind of change European Higher Education system aiming qualitative research and studies reforms is discussed in the Master thesis. Although there have been preceding cases for creating common European Higher Education space, The Bologna declaration is fundamental for the common European Higher Education area giving clear directions for each participating country . The exhaustive inquiry of Lithuanian and Slovenian higher education systems is provided. The aspects of implementation of Bologna ideas and recommendations are analyzed in the two countries which signed Bologna declaration since the very beginning of the initiative, i.e. 1999. The effectiveness of implementation of Bologna declaration ideas and recommendations is highlighted. It is underlined that any international activities will not improve the situation in national higher education, if countries do not make every effort for reorganization and creation of flexible financing system. By literature and documents analysis method and comparison of Lithuanian and Slovenian experiences, the influence of national financing devoted for science and studies for effective functioning of the sector is shown. Exercised interviews of higher education experts confirmed facts and gave more practical illustration about Lithuanian participation at Bologna process and problems of financing. The Countries are similar in many cases at implementing the tasks of Bologna process. Education is one of the main priorities in Slovenia and government reserve more financial sources for this sector. Hypothesis of the research was ratified – Lithuania do not realize all tasks and aims of Bologna process successfully so sector needs integrated reform where most important for the country is to mark strategic aims of the science and higher education and financing. Findings of the final thesis could be useful for the accomplishment of decisive reform of Lithuanian higher education system.