Socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose, kompetencijų tobulinimas

Tyrimo objektas – socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose, kompetencijų tobulinimas. Darbo tikslas: ištirti socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose, kompetencijų tobulinimą. Darbo uždaviniai: 1) apibrėžti socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose, veiklos teisinį reglamentavimą, išryškinant jų funkcijas; 2) atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose, kompetencijas, jų sudedamąsias dalis bei kompetencijų tobulinimo teorines prielaidas; 3) atlikti socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose kompetencijų tobulinimo poreikių ir galimybių įvertinimo empirinį tyrimą. Tyrimo metodai: teorinėje darbo dalyje naudojamas mokslinės literatūros, dokumentų, teisės aktų, apibrėžiančių socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose, veiklų ir kompetencijų analizė. Tyrime naudojami empiriniai metodai: kiekybinis duomenų rinkimo būdas. Tyrimui reikalingi duomenys renkami anketinės apklausos būdu, kuri sudeda iš uždaro ir atviro tipo klausimų. Anketinės apklausos surinkti duomenys apdorojamas atliekamas IBM SPSS Statistics 28.0.0.bei MS Excel programomis. Tiriamieji: tyrime dalyvavo 200 socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose su psichikos sutrikimus turinčiais paslaugų gavėjai iš visos Lietuvos. Tyrimo rezultatai: atlikus socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose, kompetencijų tobulinimo poreikių ir galimybių įvertinimo empirinį tyrimą nustatyta: • dauguma socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose, mano, jog jų kompetencijų tobulinimas prisideda prie geresnių paslaugų teikimo globos namuose; • Socialiniai darbuotojai, dalyvavę tyrime, vertina nuolatinį profesinį tobulėjimą kaip neatsiejamą jų darbo dalį ir aktyviai siekia planuoti bei įgyvendinti kvalifikacijos kėlimo veiklas, bei yra motyvuoti mokytis, tačiau svarbu, kad organizacijos sudarytų sąlygas planuotam ir kryptingam mokymuisi; • Svarbiausi veiksniai tobulėjimui, susiję su darbuotojų vidiniais veiksniais, tokiais kaip norą tobulėti profesinėje srityje, bei išlieka reikšmingi išoriniai motyvai – darbo našumo, finansinės naudos bei teisinio reguliavimo aspektai; • socialiniai darbuotojai yra įsitraukę į nuolatinį kompetencijų tobulinimą, tačiau svarbu skatinti įvairesnių ir labiau prieinamų formų plėtrą, ypač tarptautinių ir kontaktinių formatų; • socialinių darbuotojų kompetencijų tobulinimas priklauso nuo patiriamų iššūkių: didelis darbo krūvis, psichologiniai sunkumai, laiko trūkumas bet ir problemas susijusias su finansiniais resursais bei emociniu palaikymu; • socialinių darbuotojų, dirbančių globos namuose darbas, reikalauja nuolatinio profesinio augimo ir prisitaikymo prie besikeičiančių socialinių iššūkių; • socialiniai darbuotojai pripažįsta nuolatinio mokymosi svarbą ir būtinybę prisitaikyti prie profesinių pokyčių, nes respondentų nuomonė jaučiamas teigiamas pokytis tiesioginiame darbe su paslaugų gavėjais, pagerėja santykiai su paslaugų gavėjais artimaisiais, bei stiprinamas bendradarbiavimas organizacijos viduje. Tyrime keltos hipotezės pasitvirtino: ● socialinių darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimas yra neatsiejamas nuo jų profesinės veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės gerinimo, kadangi dauguma dalyvavusių respondentų pripažįsta nuolatinio mokymosi svarbą ir jo poveikį paslaugų kokybei; ● socialinių darbuotojų profesinės raidos kryptis lemia individualūs ir organizaciniai veiksniai, nes didžioji dalis respondentų kaip pagrindinį motyvą tobulinti savo kompetencijas įvardijo saviugdos poreikį bei institucinę įtaką, o tai didina darbo našumą. ● socialinių darbuotojų kompetencijų tobulinimas priklauso nuo turimų galimybių ir patiriamų iššūkių profesinėje aplinkoje, kadangi respondentai išskyrė norą tobulinti kompetencijas darbo metu, bet patiriančius iššūkius nurodė tokius, kaip didelis darbo krūvis, psichologinė įtampa bei finansiniai ištekliai; ● efektyvus socialinio darbuotojo darbas globos namuose reikalauja nuolatinio profesinio augimo ir prisitaikymo prie besikeičiančių socialinių iššūkių, nes respondentai pripažino, kad jiems trūksta ne tik techninių, psichologinių, etinių kompetencijų bet ir praktinių įgūdžių lavinimo galimybių ir tinkamų supervizijų.

The research object: improvement of the competences of social workers in care homes. The research aim: to explore the improvement of the competences of social workers in care homes. The research objectives: 1) to define the legal regulation of social workers' activities in care homes, highlighting their functions; 2) to reveal the competences of social workers in care homes, their components and the theoretical prerequisites for competence development; 3) to conduct an empirical study assessing the needs and possibilities for competence development of social workers in care homes. The research methods: The theoretical part of the thesis is based on the analysis of the scientific literature, documents, and legal acts that determine the activities and competences of social workers in care homes. The study uses empirical methods: quantitative data collection. The data for the study is collected by using a questionnaire survey, which consists of closed and open-ended questions. The data collected through the questionnaire is processed using IBM SPSS Statistics 28.0.0.0.and MS Excel. The sample: 200 social workers employed in care homes serving clients with mental disorders from all over Lithuania participated in the study. The research results: an empirical study to assess the needs and possibilities for competence development of social workers in care homes revealed that: • the majority of social workers in care homes believe that developing their competences contributes to better service provision in care homes; • social workers who participated in the study see continuous professional development as an integral part of their work, actively seek to plan and implement professional development activities, and are motivated to learn; however, it is important for organisations to provide the conditions for planned and targeted learning; • the most important factors for professional development refer to internal factors related to staff such as the willingness to develop professionally, while external motives such as job performance, financial benefits, and regulatory aspects still remain important; • social workers participate in continuous competence development, but it is important to encourage the development of more diverse and accessible forms, especially that of international and contact formats; • the development of social workers' competences depends on the challenges they face: heavy workload, psychological difficulties, lack of time, limited financial resources and insufficient emotional support; • the work of social workers in care homes requires continuous professional development and adaptation to changing social challenges; • social workers acknowledge the importance of lifelong learning and the need to adapt to professional changes, as respondents report perceiving positive changes in their direct work with clients, improved relationships with relatives of clients, and strengthened cooperation within the organization The hypotheses formulated in the study were confirmed: • the improvement of social workers‘ professional competences is inseparable from the effectiveness of their professional activities and the enhancement of service quality, as most respondents recognise the importance of lifelong learning and its impact on service quality; • the direction of social workers‘ professional development is determined by individual and organisational factors, as most respondents identified the need for self-development and institutional influence as the main motivations for improving their competences, which increases work productivity; • the improvement of social workers‘ competences depends on the available opportunities and the challenges faced in the professional environment, since respondents expressed the desire to improve their competences during work and also pointed out challenges such as high workloads, psychological tension, and insufficient financial resources; • effective work by social workers in care homes requires continuous professional growth and adaptation to changing social challenges, as respondents acknowledged that they lack not only technical, psychological, and ethical competences but also possibilities for developing practical skills and receiving appropriate supervisions.