Grobuoniška kainodara kaip piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Europos Bendrijų konkurencijos teisėje forma
Katuoka, Saulius | Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman |
Mackevičius, Jonas | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Vėlyvis, Stasys | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Vėgėlė, Ignas | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Soloveičikas, Deividas | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Mokslo problema. Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 3 (g) straipsnis numato, kad Europos Bendrijoje siekiama sukurti sistemą, užtikrinančią, kad „konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma“ . Visuotinai pripažįstama, jog konkurencijos teisė reikalinga siekiant užtikrinti mažesnes kainas, koky-biškesnes prekes/paslaugas, efektyvų išteklių paskirstymą bei atvirą rinką. Viena iš esminių konkurencijos teisės normų atsiradimo EB Sutartyje priežas-čių – siekis užtikrinti bendrosios rinkos sukūrimą. Konkurencijos teisės nor-momis buvo siekiama neleisti ūkio subjektams sudaryti kliūtis laisvai prekybai tarp Bendrijos valstybių. Tai paaiškina, kodėl konkurencijos teisėje didelis dėmesys skiriamas vertikaliems susitarimams, kurie laikomi potencialia kliū-timi tarpvalstybinei prekybai. Pažymėtina, kad valstybių pareiga panaikinti kliūtis tarpusavio prekybai įtvirtinta EB Sutarties 28–30 straipsniuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalis nustato, kad „įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konku-rencijos laisvę“ . Lietuvos Respublikos teisėje konkurencijos teisės normos atsirado tik 1992 m. priėmus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą LR konkurencijos įstatyme buvo padaryta nemažai pakeitimų, siekiant, kad Lietuvos konkurencijos teisė atitiktų Europos Bendrijų keliamus reikalavimus. EB Sutartyje konkurencijos teisės normos yra įtvirtintos 81–89 straips-niuose. Vienas svarbiausių Bendrijų konkurencijos teisės aspektų – piktnau-džiavimo dominuojančia padėtimi draudimas, kurį reglamentuojančios nuosta-tos įtvirtintos EB Sutarties 82 straipsnyje. Europos Komisija, kuri yra atsakin-ga už konkurencijos politikos įgyvendinimą Europos Sąjungoje, ypač didelį dėmesį skiria piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi analizei EB teisėje. Komisija siekia keisti konkurencijos politiką EB Sutarties 82 straipsnio atžvil-giu, kad užtikrintų geresnį konkurencijos teisės įgyvendinimą bei skirtų dides-nį dėmesį išsamiam ekonominiam piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vertinimui. 2005 m. gruodžio mėnesį Komisija paskelbė „Konkurencijos ge-neralinio direktorato svarstytiną pranešimą dėl Sutarties 82 straipsnio taikymo pašalinančiam piktnaudžiavimui“ (toliau – „Pranešimas dėl pašalinimo iš rinkos“). Paskelbdama Pranešimą dėl pašalinimo iš rinkos, skirtą vienai iš piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi formų, Komisija siekė paskatinti visus suinteresuotus subjektus pateikti savo pastabas dėl Komisijos planuoja-mos įtvirtinti konkurencijos politikos strategijos, skirtos kovai su dominuojan-čių ūkio subjektų naudojamu pašalinančiu piktnaudžiavimu. Komisijos pa-skelbtas siekis expresis verbis suformuluoti minėtą konkurencijos politikos koncepciją disertacijos autorių paskatino domėtis grobuoniška kainodara, esančia viena iš piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi formų. Grobuoniš-kos kainodaros draudimo tyrimas aktualus todėl, kad šio draudimo turinys apibrėžtas tik keliuose ETT bei PIT sprendimuose ir iki šiol nėra sufomuluota jokių aiškių konkurencijos teisės taisyklių, kurios vienareikšmiškai leistų nu-statyti, ar tam tikras ūkio subjektas taiko grobuonišką kainodarą. Ši aplinkybė lemia nepakankamą juridinių ir fizinių asmenų teisinį aiškumą, vertinant tikė-tinas savo veiksmų pasekmes. Pažymėtina, kad minėto „Pranešimo dėl pašali-nimo iš rinkos“ pagrindu Komisija parengė ir 2009 m. vasario 24 d. paskelbė komunikatą „Komisijos įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių ūkio subjektų piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“. Pastarasis komunikatas neturi privalomos teisinės galios ir yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis turėtų tapti vienu svarbiausių šalti-nių nagrinėjant grobuoniškos kainodaros taikymą. Manytina, kad pasaulyje įsivyraujant finansinei krizei smarkiai didės ūkio subjektų konkurencija ir dalis dominuojančių ūkio subjektų, siekdami išlaikyti užimamą rinkos dalį ar ją padidinti, gali taikyti grobuonišką kainodarą. Atsi-žvelgiant į išvardytas aplinkybes, lemiančias mokslinių tyrimų aktualumą gro-buoniškos kainodaros draudimo srityje bei į faktą, jog Lietuvos ir Europos teisės moksle nėra išsamaus darbo šia tema, darytina išvada, kad disertacijos autoriaus tyrimas atliktas laiku ir yra aktualus. Tyrimo objektas. Disertacijos tyrimo objektas – draudimo taikyti gro-buonišką kainodarą reglamentavimas EB ir LR konkurencijos teisėje, t. y. analizuojamos Europos teisminių institucijų, Europos Komisijos jurisprudenci-joje suformuluotos teisės normos, Europos Komisijos priimti dokumentai, LR konkurencijos teisės aktai bei LR konkurencijos tarybos nutarimai. Be to, ty-rimo objektas apima ir JAV, atskirų užsienio valstybių teisminių ir konkuren-cijos institucijų sprendimus bei atitinkamą mokslo doktriną. Pažymėtina, kad į disertacijos objektą patenka ne visos JAV bei atskirų užsienio valstybių teisės normos, įtvirtinančios draudimą taikyti grobuonišką kainodarą, o tik principi-nės svarbos nuostatos. Darbe siekiama trumpai apžvelgti pagrindinius draudi-mo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi EB teisėje principus, tačiau dau-giausia dėmesio skiriama grobuoniškai kainodarai kaip vienai iš piktnaudžia-vimo dominuojančia padėtimi formų. Atsižvelgiant į ribotą disertacijos apimtį, dominuojančios padėties samprata nebus išsamiai analizuojama. Šiame darbe siekiama aptarti tik esminius dominuojančios padėties nustatymo kriterijus (rinkos dalį ir įėjimo į rinkos kliūtis) ir neatliekamas išsamus šių veiksnių ty-rimas, kadangi šis darbas skirtas ne bendram piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi aptarimui, o grobuoniškai kainodarai, kaip vienai iš piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi formų. Pažymėtina, kad šiame darbe nėra siekiama išnagrinėti teisinio dempingo reglamentavimo, nes dempingas iš esmės skiriasi nuo grobuoniškos kainodaros taikymo. Dempingu paprastai pripažįstamas prekių pardavimas iš vienos šalies į kitos šalies muitų teritoriją kaina, mažesne už tos prekės normaliąją (palygi-namąją) vertę. Be to, draudimą taikyti dempingą įtvirtina ne EB Steigimo Su-tarties 82 straipsnis ar kiti konkurencijos teisės aktai, o pavyzdžiui, Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994), Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 384/96 „Dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Ben-drijos narėmis nesančių valstybių“ . Grobuoniškos kainodaros sąvoka. Nemažai teisininkų ir ekonomistų bandė apibrėžti grobuoniškos kainodaros sąvoką, tačiau visuotinai priimtinas susitarimas dėl šios sąvokos turinio nėra pasiektas. France Télécom byloje PIT konstatavo, kad „iš teismo praktikos, susijusios su grobuoniškomis kai-nomis, matyti, kad jei nustatomos mažesnės nei kintamųjų kaštų vidurkis kai-nos, galima daryti išvadą, jog tokia kainų politika siekiama pašalinti iš rinkos konkurentus ir kad kainos, kurios yra mažesnės nei fiksuotų kaštų vidurkis, bet didesnės nei kintamųjų kaštų vidurkis, turi būti laikomos piktnaudžiaujančio-mis, jei jomis siekiama įgyvendinti konkurentų pašalinimo iš rinkos planą.“ Komisija grobuonišką kainodarą apibrėžia kaip dominuojančio ūkio subjekto veiksmus, kai ūkio subjektas sumažina kainas ir tyčia patiria nuostolius, trum-pam laikotarpiui atsisako pelno, siekdamas pašalinti arba sudrausminti vieną ar daugiau konkurentų, arba užkirsti kelią potencialių konkurentų įėjimui į rinką, taip sutrikdydamas rinkoje esančią konkurenciją ar konkurencijos augimą. G. A. Hay siūlo grobuoniška kainodara pripažinti „dominuojančio ūkio subjekto kainų nustatymo veiksmus, kurie neigiamai veikia konkurenciją, kenkdami esamiems konkurentams arba atgrasindami naujus konkurentus nuo įėjimo į rinką“ . R. A. Posner grobuonišką kainodarą apibrėžia kaip „kainų nustatymą tam tikru lygiu, siekiant išstumti iš rinkos taip pat ar efektyviau dirbantį kon-kurentą“ . Apibendrinant pasakytina, kad teisminėje praktikoje ir mokslinėje litera-tūroje pateikiami grobuoniškos kainodaros apibrėžimai yra ganėtinai panašūs. Autoriaus nuomone, grobuoniška kainodara laikytini tokie veiksmai, kai do-minuojantis ūkio subjektas, nustatęs mažesnes prekių kainas nei jų gamybos kaštai ir taip pašalinęs esamus konkurentus arba sudaręs papildomas kliūtis naujiems konkurentams rinkoje atsirasti, vėliau nustato tokį aukštą kainų lygį, kokio dominuojantis ūkio subjektas nebūtų galėjęs nustatyti, jeigu iš rinkos nebūtų pašalinti esami arba jeigu į rinką būtų leista įeiti naujiems konkuren-tams, tokiais veiksmais sukeliant žalą vartotojams. Draudimas taikyti grobuonišką kainodarą Lietuvos teisėje buvo įtvirtintas LR konkurencijos tarybai prie valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos priėmus 1994 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 21 „Dėl LR konkurencijos įsta-tymu numatytos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi išaiškinimo ir prie-žiūros tvarkos“ (toliau – nutarimas „Dėl LR konkurencijos įstatymu numatytos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi išaiškinimo ir priežiūros tvarkos“), kurio 4.1.1 punkte nurodyta, kad viena iš kliūčių sudarymo plėtoti veiklą yra „prekių pardavimas mažesnėmis už gamybos kaštus kainomis, jei tai riboja ar gali riboti konkurenciją“ . Manytina, kad 4.1.1 punkte įtvirtintas draudimas nustatyti mažesnes prekių kainas, nei jų gamybos kaštai, laikytinas draudimu taikyti grobuonišką kainodarą, nepaisant to, kad šiame nutarime nėra vartoja-mas grobuoniškos kainodaros terminas. LR konkurencijos tarybos nutarimas „Dėl LR konkurencijos įstatymu numatytos piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi išaiškinimo ir priežiūros tvarkos“ buvo panaikintas LR konkurencijos tarybai 2000 m. gegužės 17 d. priėmus nutarimą Nr. 52 „Dėl konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ (toliau – nutari-mas „Dėl konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“). LR konkurencijos taryba nutarime „Dėl konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ pažymi, kad „„grobuo-niškais“ suprantami veiksmai, kai ūkio subjektas, sąmoningai siekdamas paša-linti iš rinkos konkure
Academic problem. Article 3 (g) of the Treaty Establishing the European Community provides that the activities of the Community shall include „a system ensuring that competition in the internal market is not distorted“. It is recognized that competition law is necessary in order to guarantee low prices, qualitative goods/services, effective distribution of resources and open market. One of the fundamental reasons for the appearance of the competition law provisions in the EC Treaty is aim to ensure creation of the common market. The purpose of the competition law provisions is to preclude appearance of the obstacles for the free trade between the member states. This allows to unders-tand why such big attention in competition law is given to the vertical agree-ments, which are considered as an obstacle for the trade between the member states. It should be noted that obligation of the member states to delete obstac-les for the mutual trade is embedded in the Articles 28 – 30 of the EC Treaty. Para 4 of the Article 46 of the Constitution of the Republic of Lithuania provides that „the law shall prohibit monopolisation of the production and the market and shall protect freedom of fair competition“ . In Lithuanian legal system competition law provisions appeared only in 1992 after adoption of Lithuanian law on competition. After Lithuania acceded to the European Union in 2004 many changes have been made in Lithuanian law on competi-tion in order that Lithuanian competition law would correspond to the requirements established in the EC competition law. Competition law provisions are entrenched in the Articles 81-89 of the EC Treaty. One of the most important principles of the EC is prohibition of the abuse of dominant position established in the Article 82 of the EC treaty. European Commission, which is responsible for the implementation of the competition law in European Union, dedicates a lot of attention to analysis of the abuse of dominant position. Commission intends to change competition law policy in the European Union in order to ensure better implementaton of the competition law and guarantee comprehensive assessment of the abuse of dominant position. In December of 2005 Comission published “DG Competi-tion discussion paper on the application of Article 82 of the Treaty to exclusionary abuses“ (hereinafter – „Discussion paper“). By publishing of this „Discussion paper“ Comission intended to induce all the interested subjects to provide their remarks concerning the new proposed strategy of the Comission aimed to fight exclusionary abuses. Aim of the Comission to provide afore-mentioned concept of the competition law served as an impuls for the author to care for predatory pricing, which is one of the forms of the abuse of dominant position. Examination of the prohibition of the predatory pricing is relevant topic since the content of this prohibition is defined only in a few decisions of the ECJ and of the CFI. Moreover, there are still no clear competition law rules that unanimously would allow to decide whether certain dominant undertaking practices predatory pricing. Therefore, legal and private subjects lack legal certainty, while estimating the consequences of their actions. It should be no-ted that on the basis of the „Discussion paper“ Comission prepared and pub-lished on 24th of December, 2009 Communication from the Commission – „Guidance on the Commission‘s enforcement priorities in applying Article 82 of the EC Treaty to abusive exclusionary conduct by dominant undertakings“ (hereinafter – „Communication from the Commission“). The Communication from the Commission is not legally binding, however it should become one of the most important sources for analysis of the prohibition to use predatory pricing. It seems likely that financial crisis in the world will lead to more intense competition between the undertakings and part of the dominant undertakings aiming to sustain or increase market share might decide to use predatory pri-cing. Bearing in mind aforementioned circumstances that support relevance of the scholar research in the area of the predatory pricing and the fact that in legal sience of Lithuania and European Union there is no comprehensive work on predatory pricing, we might conclude that the present research on predatory pricing is timely. Object of the research. Object of the research of the dissertation – regu-lation of the prohibition to use predatory pricing in the competition law of the EC and legal system of the Lithuanian Republic. Analysis is concentrated on the legal decisions formulated in the practice of the ECJ, CFI and Lithuanian competition council and also on the EU and Lithuanian legal acts related to the predatory pricing. Moreover, the object of the research encompasses decisions of the courts and competition authorities of the United States and separate foreign states, as well as corresponding doctrine of the legal science. Moreo-ver, the object of the research embrace not all the provisions concerning pro-hibtion to use predatory pricing, but only provisions of the fundamental impor-tance. In the dissertation basic principles of the prohibition to abuse dominant position are reviewed shortly. Bearing in mind limited scope of the disserta-tion, the concept of the abuse of the dominant position will not be analyzed comprehensively. In dissertation only basic criteria (share of the market and barriers to expansion and entry) for the determination of the abuse of the do-minant position are reviewed as this work is devoted to the predatory pricing as one of the forms of the abuse of the dominant position. It should be noted that the present dissertation is not intended to provide comprehensive legal analysis of the dumping, since dumping substantially differs from the predatory pricing. Article 2 of the Council Regulation (EC) 384/96 of 22 December 1995 „On protection against dumped imports from countries not members of the European Community“ provides that „a product is to be considered as being dumped if its export price to the Community is less than a comparable price for the like product, in the ordinary course of trade, as established for the exporting country“. Moreover, prohibition to use dumping is not provided in the EC Treaty or competition law provisions. The concept of predatory pricing. Many lawyers and economists at-tempted to describe the concept of predatory pricing, however common ag-reement on the content of this provision was not achieved. CIF provided in France Télécom case that, „it is clear from the case-law on predatory pricing that, first, prices below average variable costs give grounds for assuming that a pricing practice is eliminatory and that, if the prices are below average total costs but above average variable costs, those prices must be regarded as abusi-ve if they are determined as part of a plan for eliminating a competitor“ . Commission describes predatory pricing as the practice where a dominant company lowers its price and thereby deliberately incurs losses or foregoes profits in the short run so as to enable it to eliminate or discipline one or more rivals or to prevent entry by one or more potential rivals thereby hindering the maintenance or the degree of competition still existing in the market or the growth of that competition. G. A. Hay describes predatory pricing as pricing actions by the dominant undertaking that negatively affect competition, har-ming existing competitors or detering new competitors from entering into market . R. A. Posner provides that predatory pricing is establishment of pri-ces on a certain level aiming to expel efficient competitor from the market . In summary it has to be said that definitions of predatory pricing provided in judicial practice and scientific literature are quite similar. Author describes predatory pricing as actions, when dominant undertaking establishing the pri-ces of the product that are lower than their production costs, forecloses its competitors or creates additional barries for the appearance of the new compe-titors in the market, and later on fixes such high level of the prices, that domi-nant undertaking would not be able to fix in case the competitors have not been foreclosed and such actions of the dominant undertaking cause damage to the consumers. Prohibition to use predatory pricing in Lithuania was established in the Resolution of the 7th April, 1994 No. 21 of the Competition council „On the explanations of the and supervision of the establishment of a dominant posi-tion provided in the competition act of the Lithuanian Republic“, which provi-ded in Article 4.1.1 that one of the obstacles for the development of the practi-ce is selling of the goods by the prices that are lower than the costs of the pro-duction if it restricts or might restrict competition. Although in this resolution the term of predatory pricing was not used, it is possible to conclude that Ar-ticle 4.1.1. refers to the prohibition of predatory pricing. The aforementioned resolution of 1994 year was changed by the Resolution of 17th May, 2000 No. 52 „On the explanations of the Competition council concerning the establish-ment of a dominant position“ . In the resolution of 2000 Competition council provides that „„predatory“ means actions, when undertaking deliberately see-king to eliminate a rival from the market, incurs losses setting very low prices, for instance lower than average variable costs“ . It is also provided that „an undertaking may attempt to maintain its position by employing “predatory” actions. Where previously cases have been recorded when the existing market participant attempted to foreclose the competitor from the market by decrea-sing its production prices below the level of the average variable costs with a view to forcing the competitor to suffer losses such existing market participant is already known as aggressive participant. In this case the reputation of the existin