Vežėjo atsakomybės ypatumai už krovinio praradimą sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti
Mielonaitė, Neringa |
Čekanavičius, Ąžuolas | |
Šio magistro baigiamojo darbo objektas — vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti ypatumai. Darbo tikslas yra išanalizuoti ir sistemiškai pateikti vežėjo atsakomybės ypatumus nacionalinėje bei tarptautinėje teisėje. Vežimas keliais yra vienas prieinamiausių krovinių gabenimo būdų. Dažnas šio transportavimo būdo pasirinkimas sąlygoja iš vežimo santykių kylančių ginčų sprendimo problematiką, ypač susijusią su vežėjo atsakomybe už krovinį. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionalinė teisė ir CMR konvencija panašiai reglamentuoja vežėjo atsakomybės klausimus, nors ir pasižyminčius tam tikra specifika nacionalinės teisės atžvilgiu. Todėl išskirtini bendriausi ypatumai vadovaujantis CMR konvencija. Pažymėtini vežėjo atsakomybės pradžios ir pabaigos už krovinį momentai, privaloma pretenzijų pateikimo procedūra vėluojant pristatyti krovinį, griežta vežėjo atsakomybė už padarytus nuostolius, 8,33 SDR dydžiu ribotas nuostolių atlyginimas, nors nustatomos išimtys, kai jis netaikomas. Be to, vežėjas gali būti atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensaciją tik Konvencijoje nustatytais išimtiniais atvejais. Dauguma paminėtų pagrindų vertintini kaip palankūs vežėjui, nes suteikia išimčių dėl griežtos atsakomybės įtvirtinimo. Turime pažymėti, kad nacionalinė teisė šių ypatumų atžvilgiu yra ne tokia reikli ir numato sąlyginai palankesnę vežėjo padėtį. Todėl, jei ginčo metu taikomos valstybių vidaus teisės normos, gali susidaryti prieštaravimas dėl nepagrįstai „privilegijuoto“ vežėjo atsakomybės taikymo. Dėl to autorė rekomenduoja įstatymų leidėjui vienodinti tarptautinių ir nacionalinių teisės normų reglamentavimą, vadovaujantis CMR konvencija. Krovinių vežėjo keliais atsakomybė specifiškumą įgyja dėl rizikingos vežėjo veiklos. Jei šalia griežtos atsakomybės nebūtų nustatytų ją atsveriančių privilegijuotų sąlygų, galėtume kvestionuoti sutarties šalių teisių ir interesų teisingą užtikrinimą. Baigiamajame darbe prieinama išvadų, jog vežėjo atsakomybės ir ją reguliuojančių teisės aktų taikymą reikia nustatyti kiekvieną kartą sprendžiant konkretų atvejį, nes normos gali įtvirtinti specifinius reikalavimus.
The subject of this Master’s final work is carrier‘s liability for loss, damage or delay in delivery of a cargo. The purpose of the work is to analyze and introduce systematically the peculiarities of carrier’s liability in national laws, as well as in CMR convention. Transportation by road is one of the most available means of conveyance of cargos. Often this way of transportation determines problems in litigation, especially the ones of liability of a carrier. We should point out that that there are similarities in regulation of carrier’s liability in national law and in CMR convention, though there still are same specifics. Therefore we are emphasizing common peculiarities according to the Convention. To mention is the moments of beginning and ending of the liability, mandatory reservations, strict liability of a carrier, limitation of 8,33 SDR in extent of liability. What is more, a carries should be relived of paying compensation only accordingly to exceptions. In addition, national law is more propitious and estimates a lot favorable position of a carrier. Because of that may occur a gratuitously privileged use of laws of carrier’s liability when applying national law. Liability of a carrier becomes specific because of risky actions. If there were not favorable conditions, contracting parties may be put in an unequal position and their interests or rights may not be ensured.