Nuostolių atlyginimas sutartiniuose santykiuose: lyginamieji aspektai
Subačiūtė, Laura |
Jakuntavičiūtė, Gintarė | Recenzentas / Rewiewer |
Novikovienė, Lina | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bitė, Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Moisejevas, Raimundas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kavalnė, Salvija | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sutarties pažeidimas lemia sutartinių santykių nestabilumą ir sutarties šalių konfliktą, taip pat vienos iš sutarties šalių teisių ir turtinių interesų pažeidimą, nuostolių atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, visais atvejais svarbu asmeniui, patyrusiam žalą dėl sutarties pažeidimo, kompensuoti patirtus turtinius praradimus, grąžinti tai, ko jis pagrįstai tinkamai įvykdžius sutartį tikėjosi gauti, bet dėl sutarties pažeidimo negavo. Vienas iš būdų apginti pažeistas kreditoriaus teises esant sutarties pažeidimui, nurodomas tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių teisėje – nuostolių atlyginimo institutas. Pirmajame darbo skyriuje analizuojama nuostolių sąvoka ir turinys, pateikiama nuostolių klasifikacija ir jos reikšmė. Pažymėtina, kad jeigu pati žala tiek teisės doktrinoje, tiek teisės aktuose yra suprantama kaip tam tikras asmens turto netekimas ar sužalojimas, tai nuostoliai yra piniginė kompensacija dėl patirtų finansinių praradimų, atsiradusių pažeidus sutartį. Tiek kontinentinės, tiek bendrosios teisės sistemos valstybėse priimtinas nuostolių skirstymas į tiesioginius (realius) ir negautas pajamas, bendruosius ir specialiuosius, kaip atskira nuostolių rūšis nurodomi minimalūs nuostoliai, išskirtinai bendrosios teisės sistemos valstybėse minimi iš anksto sutarties šalių aptarti nuostoliai (angl. liquidated damages) ir nuostoliai, kurių dydį įvertina prisiekusieji arba teisėjas, paskirtas kaip prisiekusysis. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjamas nuostolių atlyginimo institutas kaip viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų, nurodoma šio instituto paskirtis, išskiriami pagrindiniai nuostolių atlyginimo principai, taip pat analizuojamos sutartinės civilinės atsakomybės nuostolių forma būtinos taikymo sąlygos ir nuostolių atlyginimo instituto vieta kitų pažeistų kreditoriaus teisių gynimo būdų sistemoje. Trečiajame darbo skyriuje analizuojamos nuostolių atlyginimo instituto sutartiniuose santykiuose praktinio įgyvendinimo problemos Lietuvos ir užsienio valstybių teisinėje sistemoje. Nors visų darbe nagrinėtų valstybių teisės aktuose dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius sudaro tiek realūs turtiniai praradimai, tiek negautos pajamos, įstatymuose nepateikiama negautų pajamų samprata ar kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti atlyginami nuostoliai negautų pajamų forma ir kaip negautos pajamos turi būti vertinamos.
The breach of contract determines contractual relationship instability and the conflict between the parties, as well as the breach of one of the parties’ rights and interests, damage rise. Considering this, in all cases, it is important to compensate the loss which aggrieved party suffered due to the breach of the contract and return what was reasonably expected to receive after the proper contract fulfillment. Institute of damages - one of the means to protect the rights of creditor’s in breach of contract indicated in both to Lithuanian and foreign countries’ law. Chapter I analyses the concept of damages, represents the classification of damages and its significance. It should be noted that in legal doctrine as well in legal acts damage itself is described as a certain personal property loss or damage, the loss is a pecuniary compensation for financial losses incurred, arising from breach of contract. Countries of continental law, as well as the countries of common law systems accept the distribution of the damages into the direct losses and forgone revenue, general and special damages, minimal damages as a separate sort are indicated, in the countries of common law systems liquidated damages are mentioned and the damages, which are valued by common jury or the judge, appointed as a juryman. In order to distinguish essential features of damage institute, Chapter II analyses damage institute as the form of contractual civil liability; the purpose of this institute is prescribed, the main principles of damages are discussed, there is analyzed the essential conditions which are important to estimate because of using the damage as one of the contractual civil liability form and the relationship between institute of damage and other remedies of breach of contract. Chapter III analyses the implementation of the institute of damages practical problems in both Lithuanian and foreign countries’ legal systems. Despite the fact the damage caused by breach of contract is composed of both real property losses and forgone revenue in legal acts of all the countries researched in the paper, the law does not present the forgone revenue concept and the criteria for compensation of damages in expression of forgone revenue and the way it must be considered.