Dirbtinio apvaisinimo metodų reglamentavimas Europos ir kitose šalyse
Sandaitė, Daiva |
Narbekovas, Andrius | Recenzentas / Rewiewer |
Juškevičius, Jonas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Balsienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lapinskaitė, Genovaitė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stakišaitis, Donatas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Širinskienė, Agnė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Špokienė, Indrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Biomedicinos ir biotechnologijų sparti raida bei jų įtaka žmonių reprodukcijai pastaraisiais dešimtmečiais paspartino teisinio reglamentavimo poreikį. Nevaržomos technologijos gali sukelti rimtų pasekmių, todėl beveik visos Europos valstybės yra priėmusios įstatymus, kuriais reguliuoja dirbtinio apvaisinimo metodus. Ryškiausias požymis, apibūdinantis teisės aktus, reglamentuojančius dirbtinį apvaisinimą Europoje- didžiulė taisyklių įvairovė. Šalys kaip individai- su skirtingomis moralinėmis vertybėmis, šeimos samprata ir planavimu, skirtingai vertinantys nevaisingoms poroms tenkančią naštą. Magistro baigiamojo darbo pirmojoje dalyje analizuojama Europos ir pasaulio valstybių patirtis reglamentuojant dirbtinio apvaisinimo metodus, pateikiamos svarbių Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų nutarimų santraukos. Siekiant išsamios analizės, akcentuojama etinių ir moralinių vertybių svarba, kadangi leidžiant lytinių ląstelių ar embrionų donorystę, jos anonimiškumą, surogatinę motinystę, kyla svarbūs diskusiniai klausimai ar nepažeidžiama vaiko teisė žinoti biologinius tėvus, ar trokštamo kūdikio galima siekti bet kokiomis priemonėmis, taip pat didėjantis tėvystės subjektų skaičius (kiaušinėlio donorė, spermos donoras, surogatinė motina ir dar du asmenys norintys šio kūdikio), skatina susimąstyti, ar technologijų raida keičia tradicinės šeimos sampratą ir ar tai bus geriausia aplinka vaiko vystymuisi? Antrojoje dalyje analizuojamas dabartinis Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo reglamentavimas ir siūlomi projektai, pateikiamos įvairios nuomonės, bioetinis vertinimas, pasiūlymai bei pastabos. Baigiamajame darbe atlikta Dirbtinio apvaisinimo ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymų projektų (2010 m.) lyginamoji analizė, kurioje akcentuojami projektų skirtumai, taip pat kalbama apie galutinį pasiūlymą- Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (2011 m.), kuriuo derinami teisės pricipai bei stengiamasi įveikti neapibrėžtumą ir įtvirtinti reglamentavimą visuomenei svarbiu klausimu.
Rapid development of biomedicine and biotechnology over the past decades and their impact on human reproduction raised a question of legal regulation. Having in mind that unrestricted technologies can lead to serious consequences, almost all European countries have enacted laws regulating assisted reproduction techniques. However, huge amount of various legal rules is still the main feature to describe situation regarding legal regulation of assisted procreation in Europe. This phenomenon could be explained by diversity of cultural, ethical and moral worths considering family planning and problems faced by infertile individuals. The first section of master thesis focuses on the analysis of European and international experiences in legal regulation of assisted reproduction methods and most influential rulings by the European Court of Human Rights. In order to ensure comprehensive analysis, the author highlights the importance of moral and ethical issues regarding germ cells and embryo donorship, its anonymity, surogative motherhood, increasing number of parental subjects (egg cell donor, sperm donor, surrogate mother and two other people, seeking to get the child) and other. The questions brought to discussion are as follows: is there a breach of children‘s right to know the identity of their biological parents? Can the desired baby be seeked by any means? Does the development of technologies change the conception of traditional family, and if so, would it be the best environment for a child to grow? The second section of master thesis examines both current regulation and draft law on assisted reproduction in the Republic of Lithuania, including study of various opinions, suggestions, comments and bioethical assessments. In addition, comparative analysis method is employed to investigate the 2010 draft legal acts regarding assisted procreation (emphasizing their key differences) and to examine the 2011 final proposal for regulation of assisted reproduction in the Republic of Lithuania, which combines law principles and brings more clarity on this socially topical issue.