Teisinio visuomenės švietimo strategijos modeliavimas
Prakapas, Romas | |
Teisės edukologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes pakankamai mažai tyrinėta ir labai opi šiandienos Lietuvos teisinio visuomenės švietimo strategijos modeliavimui. Teorinių pozicijų pagrindą sudaro piliečių socialinio dalyvavimo legitimacijos konceptai, kurie leidžia apibrėžti teisinio švietimo modelio adaptyvumo galimybes. Siekiama konceptualiai pagrįsti teisinio švietimo sampratų daugiareikšmiškumą, išryškinti jos sinkretinį pobūdį, vertingą švietimo teisės mokslui ir praktikai kurti. Daugelis darbe minėtų tyrėjų teigia, kad teisinis švietimas esmingai skiriasi nuo klasikinio formaliojo švietimo ir todėl „įprasti“ formaliojo švietimo plėtros receptai negali būti automatiškai taikomi plėtojant teisinį švietimą. Į teisinį švietimą galima žvelgti kaip į specifinę platesnės valstybės viešosios švietimo politikos kryptį, kuri turi savitus tikslus, uždavinius ir savitus įgyvendinimo metodus. Todėl atsižvelgiant į temos aktualumą tyrimo objektu šiame darbe pasirinkta teisinio visuomenės švietimo strategija. Tyrimo tikslu buvo siekiama sukurti teisinio visuomenės švietimo strategijos modelį bei atskleisti teisinio švietimo įgyvendinimo galimybes. Siekiant minėto tikslo, užsibrėžti tokie uždaviniai: remiantis mokslinės literatūros analize, pagrįsti teisinio švietimo sampratą ir strategijos prielaidas visuomenės kaitos diskurse; taikant socialinių mokslų teorines prieigas sukurti instrumentuotę teisinio švietimo modelio strategijos kūrimui; atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti, kaip įgyvendinamas teisinio visuomenės švietimo modelis; tyrimo visumos pagrindu pristatyti teisinio visuomenės švietimo įgyvendinimo modelį. Iškeltam tikslui pasiekti pasirinkti kokybinio tyrimo metodai: pusiau struktūruotas interviu su pedagogais, fenomenografinio tyrimo duomenų analizė, dokumentų turinio (content) analizė. Interviu metodu buvo apklausti šeši pedagogai. Susisteminus gautus tyrimo duomenis buvo padarytos išvados, jog teisinis švietimas didesne dalimi yra sietinas su teisinių žinių apie žmogaus teises ir pareigas skleidimu, jų įtvirtinimu bei skatinimu jomis vadovautis realiame visuomenės gyvenime. Dokumentų analizė atskleidė, kad teisinis švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą. Tam yra būtini esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie padėtų didinti teisinio švietimo sistemos efektyvumą, išplėsti švietimo prieinamumą, sukurti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrinti šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę. Įstatymai siekia suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Tyrimo duomenys patvirtino iškeltą hipotetinę prielaidą, jog kuriant visuomenės teisinio švietimo strategijos modelį būtina įtraukti į šį procesą skirtingas socialines grupes bei organizacijas (formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijas, nevyriausybines organizacijas bei savivaldybes), įžvelgiant šio proceso naudingumą (formuojamas kompetentingas, kritiškai mąstantis pilietis), numatant teisinio visuomenės švietimo klausimų ir temų apimtis skirtingose institucijose (informavimas, konsultavimas teisinio švietimo klausimais, socialinės kompetencijos darbui su rizikos grupės žmonėmis, pedagoginės kompetencijos organizuojant pilietinį ugdymą mokykloje). Darbe įrodoma, kad teisinio švietimo vykdymas būtų naudingas visai ugdymo sistemai, kadangi ugdytų aktyvų, kritiškai mąstantį valstybės pilietį, kuris gerai išmanytų savo teises, laisves, bei atsakingai vykdytų savo pareigas visuomenėje. Kryptingas teisinis ugdymas, sustiprintų kiekvieno žmogaus teisinės sąmonės ugdymą. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, literatūros sąrašas, anotacija, santrauka ir priedai.
The topic of Legal Education of increasing interest, as little research has been done into this area. Moreover, the issue of Lithuanian public legal education strategy simulation is rather sensitive in the field of legal education. Theoretical position is based on citizen’s participation in the legitimation of social concepts, which allows to specify the opportunities of the adaptation of legal education model. The theory is based mainly on the polysemy of legal education concepts, highlights the syncretic nature of the valuable right to education, to science and practice of development. The majority of researchers argue that the legal education substantially differs from the classical formal education and therefore ,,normal‘‘ development of formal education can be automatically applied to the development of legal education. The legal education can be viewed in terms of a broader public education policy, which has different goals, objectives, and original approaches. Therefore, given the importance of this area, the topic of this research is the development of a public education strategy. The aim was to create a legal model of public education strategies and the implementation of the legal education opportunities. For that purpose, the following goals were set: on the basis of the scientific literature, based on the concept of legal education and policy change in the assumptions of public discourse; the application of theoretical approaches to social science instrumentation to create a model of legal education strategy; empirical study to determine the implementation of the legal model of public education; population-based study to introduce the legal implementation of the public education model. The following methods to achieve the aims of qualitative research were chosen: semi - structured interviews with teachers, fenomenonography data analysis, document content (content) analysis. Interviewers were interviewed by six teachers. Structured research data has been received by the finding that legal education is largely associated with legal knowledge about human rights and duties of the dissemination, promotion and consolidation in society. Document analysis revealed that legal education should be developed in the context of Lithuanian society and that it is open to new challenges and new opportunities: the abundance of information, rapid change, and a fragmented society. This requires major changes in the Lithuanian education system, which would increase the efficiency of the system of legal education, expand access to education, create conditions for continuous lifelong learning, the contemporary Lithuanian society's needs of the quality of education. The law aims to provide an individual with complete independent life and to help him continually improve his/her skills. Survey data confirmed the hypothetical assumption that the development strategy for public legal education model should be included in this process, different social groups and organizations (both formal and informal educational institutions, non - governmental organizations and municipalities), seeing the usefulness of this process (formed by a competent, critically thinking citizen), public education by providing legal issues and topics cover the different institutions (information, advice of legal education on issues of social competence to work with people at risk, educational excellence through civil education). The paper demonstrates that the enforcement of legal education would benefit the entire education system, as would develop active, critical thinking citizen of the State, who is well aware of their rights, freedoms, and responsibly to perform their duties in society. Legal education is supposed to strengthen the rule of every human consciousness development. The final work consists of an introduction, three sections, conclusion, bibliography, annotation, summary and attachments.