Administracinė lyderystė ir valstybės tarnybos politizacija: sąveikų analizė

Lietuvos valstybės tarnyboje lyderystė reiškiasi daugiau ar mažiau politizuotame kontekste. Politizacija nesuderinama su Lietuvos viešojo administravimo ir valstybės tarnybos principais, viešųjų institucijų veiklos organizavimo taisyklėmis, prieštarauja valstybės tarnautojų veiklos etikai. Galima teigti, kad politizacija yra vienas iš veiksnių, darantis reikšmingą įtaką lyderystės valstybės tarnyboje raidai, jos bruožų formavimuisi. Magistro baigiamajame darbe analizuojami sisteminiai veiksniai, sąlygojantys valstybės tarnybos politizaciją: Lietuvos partinės sistemos raida, valstybės tarnybos reformų išdavos bei politinių partijų ir valstybės sąveikos pobūdis. Tokiu būdu darbe aktualizuojama pati politizacijos problema. Darbe atskleidžiami valstybės tarnybos politizacijos mastai, partijų motyvai, kodėl jos politizuoja valstybės tarnybą bei kokią įtaką politizacija daro administracinei lyderystei. Valstybės tarnybos politizacija bei jos pasekmės yra šio darbo tyrimo objektas. Pagrindinė tyrimo problema – kaip partinių interesų inspiruotos politizacijos situacijos veikia valstybės tarnautojų – administracinių lyderių nuostatas. Problema ištirta aukštesniuoju ir viduriniuoju valstybės tarnybos lygiu (t. y. departamentų direktorių ir skyrių vedėjų lygmeniu). Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti valstybės tarnybos politizacijos tendencijas bei šio reiškinio poveikį administracinei lyderystei. Siekiant išsikeltų tikslų, darbe buvo apibrėžtos lyderystės valstybės tarnyboje ir politizacijos sąvokos bei parengtas teorinis tyrimo modelis. Taip pat buvo išanalizuoti viešojo administravimo ir valstybės tarnybos politizaciją lemiantys veiksniai, ištirtos valstybės tarnybos politizacijos tendencijos, mastai ir motyvai bei jų poveikis administracinei lyderystei. Atlikus tyrimą suformuluotos darbo hipotezės, galima sakyti, pasitvirtino. Pirma, buvo pagrįsta, kad valstybės tarnybos sistemos reformų išdavos, Lietuvos partinės sistemos raida ir politinių partijų – valstybės sąveikos tendencijos sukuria palankias sąlygas valstybės tarnybos politizacijai. Antra, įrodyta, kad formali (struktūrinė) valstybės tarnybos politizacija aukštesniosios ir viduriniosios grandies tarnautojų lygmeniu atrodo nedidelė, tačiau realiai politizacija yra kur kas didesnė. Trečia, įrodyta, kad partijos, politizuodamos valstybės tarnybą, pirmiausia siekia į postus paskirti joms lojalius asmenis (partijos narius) ir nesiekia kontroliuoti viešojo administravimo institucijų. Manytina, kad partijoms lojalių asmenų paskirimas (susodinimas) į atitinkamus postus valstybės tarnyboje yra savitikslis, o ne priemonė partijų rinkiminiams pažadams bei programoms įgyvendinti. Ketvirta, pasitvirtino, kad valstybės tarnybos politizacijos atvejais partijoms visiškai nesvarbu į valstybės tarnybą skiriamų asmenų profesionalumas, – joms kur kas svarbiau tokių asmenų partinė priklausomybė, jų asmeninės pažintys bei ryšiai. Visa tai daro neigiamą įtaką valstybės tarnybos principams, profesinei valstybės tarnautojų kompetencijai bei administracinei lyderystei. Galima teigti, kad penktoji hipotezė taip pat pasitvirtino. T. y., valstybės tarnybos politizacija trukdo transformacinės – realios lyderystės valstybės tarnyboje formavimuisi. Tačiau šiuo atveju, vertinant partinio patronažo ir politizacijos įtaką administracinei lyderystei, pateikti vienareikšmiškus įvertinimus gana sudėtinga. Todėl, kad, remiantis tyrimo duomenimis, nėra akivaizdžiai vyraujančių transformacinės lyderystės arba, atvirkščiai, nelyderystės bruožų. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, galima pažymėti, kad reali valstybės tarnybos politizacijos problema yra kur kas aštresnė, negu įprasta manyti remiantis formaliais kriterijais ar statistikos duomenimis apie valstybės tarnautojų kaitą. Taip teigti leidžia ištirtos valstybės tarnybos politizacijos tendencijos, mastai, motyvai bei politizacijos praktikos aukštesniuoju ir viduriniuoju valstybės tarnybos lygmeniu. Valstybės tarnybos politizacija yra viena iš svarbiausių priežasčių, trukdančių realiai transformacinei lyderystei valstybės tarnyboje formuotis. Politizacijos tendencijos ir praktikos, stabdydamos transformacinės lyderystės formavimąsi, tuo pačiu skatina „nelyderystės situacijas“, konformizmą ir netgi servilizmą, kuomet administraciniai lyderiai geriau renkasi nuolankų prisitaikymą prie politinių partijų intereso politizuoti valstybės tarnybą bei tokio pobūdžio praktikų. Atlikto tyrimo rezultatai pagrįstai leidžia atkreipti dėmesį į tai, kad valstybės tarnybos politizacija aukštesniuoju ir viduriniuoju lygmeniu yra rimta problema. Todėl valstybės tarnybos aukštesniuoju ir viduriniuoju lygmeniu turėtų būti įdiegtos papildomos teisinio reguliavimo priemonės, apsaugančios valstybės tarnautojus – administracinius lyderius nuo politizacijos praktikų.

Leadership – in Lithuanian civil service – appears in a more or less politicized context. Politization is incompatible with the principles of Lithuanian public administration and civil service, organization rules of public institutions' activity, and it also contradicts work ethic of civil service officers. Politization is one of the factors that significantly operates upon the evolution of leadership in state's service and its features, etc. The systematic factors that determine the politization of civil service were analyzed in this final paper of master degree: Lithuanian party system development, results of the civil service reforms, nature of the interaction between political parties. In this way the problem of politization is actualized. The paper reveals the amount of civil service politization, motives of the parties, why parties politicize civil service and what kind of influence this politization has on administrative leadership. Politization of civil service and its after-effects is the object of this research. Main problem of the research is – how the situations of politization (that have been inspired by the interests of parties) affects the attitude of civil service officers-administrative leaders. The problem is examined at the higher and middle levels of civil service (directors of departments and heads of divisions). The objective of this research is to analyze the trends of civil service politization, its extent, motives and influence on administrative leadership. To reach the objective, paper defines the concepts of leadership in civil service and politization and there is also prepared a theoretical model of research. Also, the elements that determine public administration and civil service politization were analyzed, the trends of civil service politization, extent , motives and its influence on administrative leadership were examined. After the research was done, it is clear that the assumptions of the paper have been confirmed. Firstly, it was justified that the results of civil service reforms, Lithuanian party system development and trends of political parties-state interaction create favourable conditions for the politization of civil service. Secondly, it was justified that formal (structural) civil service politization is low at a level of higher and middle officers, but practicably politization is considerably higher. Thirdly, it was justified that parties (by politicizing civil service) foremost are seeking to impose loyal individuals or party members into certain posts, but not to control public administration institutions. It seems that making certain of posts to party-loyal individuals is an independent act of a party and it is not a tool for realizing the will of electorate and the goals of party programme. Fourthly, there was also proven that parties - in the cases of civil service politization – totally do not care about professionalism of officers that are imposed to civil service, because the more important things for parties are partial dependency, friendships and networks. Of course, all of this has a negative effect on the principles of civil service, professional expertise of officers and administrative leadership. It can be stated that the fifth assumption was also confirmed. Civil service politization prevents from developing transformational – real – leadership in civil service. Even though in this case - thinking about the influence of political casework and politization on administrative leadership - it is difficult to suggest any unambiguous estimations. So, according to data of the research, there are no visibly trending features of leadership or vice versa – non-leadership. To sum the results of a research, it can be stressed that a real problem of civil service politization is even bigger than it was thought by using formal criteria or statistics about fluctuation of civil service officers. It can stated because of the analyzed civil service politization trends, extents, motives and practices of higher and middle civil service level. Civil service politization is one of the most important reasons that disturbs the formation of real transformational leadership in civil service. Politization trends and practices (by stopping formation of transformational leadership) also creates "the situations of non-leadership", conformism and even servility, while administrative leaders prefer conformance to the interests of political parties to politicize civil service and this type of practices. The results of this research reasonably allows to take notice that it is a serious problem of civil service politization at the higher and middle level. Therefore in the civil service at the higher and middle level should be installed additional means of juridical regulation that prevent civil service officers-administrative leaders from the practices of politization.