Mokinių padėjėjų darbo pobūdis ir jo kaita įtraukiojo ugdymo kontekste

Pastaraisiais metais Lietuvos švietimo politika, ypatingai įtraukiojo ugdymo klausimai buvo restruktūrizuoti ir iš esmės pakeisti. 2020 metais pakitus Švietimo įstatymui, nuo 2024-ųjų metų rugsėjo 1-osios dienos visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų SUP, turi teisę lankyti arčiausiai gyvenamosios vietos esančią ugdymo įstaigą. Prieš pat įsigaliojant minėtam įstatymui, 2024 m. rugpjūčio 22-ąją kartu pakeistas įstatymas, reglamentuojantis mokinių padėjėjų darbo pobūdį. Kaip rodo rašto darbo kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatai – tokių darbuotojų darbo pobūdis drastiškai kito. Nepaisant to, bendro sutarimo ar aiškumo, kokios funkcijos mokinių padėjėjų darbe yra pagrindinės – nėra. Dėl šios priežasties, tokie darbuotojai mokyklose tampa pagalbininkais ne tik SUP mokinio, tačiau ir visos įstaigos, o teorinės dalies analizė ir metodologinės dalies rezultatai atskleidė, kad tokie darbuotojai Lietuvos mokyklose atlieka ir tas funkcijas, kurioms neturi nei žinių, nei tinkamo išsilavinimo. Pabrėžtina, kad panaši tendencija pastebima ir tarp kai kurių ES šalių. Darbe analizuojami teisės aktai ir dokumentai, reglamentuojantys įtraukųjį ugdymą, įtraukiojo ugdymo istorinis kontekstas, įtraukiojo ugdymo iššūkiai ir samprata. Taip pat, analizuojamos švietimo priemonės ir gairės, lemiančios sėkmingą įtraukųjį ugdymą. Darbo mokslinis tyrimas susideda iš dviejų dalių: kiekybinio tyrimo (anketinio interviu) mokinių padėjėjams ir kokybinio tyrimo (ekspertinio interviu) mokyklų direktoriams ir jų pavaduotojams ugdymui. Darbe keliami tokie ir panašūs probleminiai klausimai: ar mokinių padėjėjams visuomet aišku, kokias funkcijas jie turi atlikti savo darbe? Ar mokinių padėjėjų atliekamos funkcijos neviršija jų išsilavinimo ar gebėjimų? Ar mokinių padėjėjų darbe reikalingas pedagoginis pasiruošimas? Kodėl mokinių padėjėjai mokyklose atlieka pagrindinių mokytojų funkcijas, pvz., veda pamokas, tam neturint jokio pasiruošimo? Ar mokinių padėjėjams turėtų būti skiriamos nekontaktinės (pasiruošimo darbui) valandos? Ar dalyvavimas individualių ugdymo planų aptarimuose iš tokių darbuotojų reikalauja pedagoginių žinių? Tyrimo objektas – mokinių padėjėjų darbo pobūdis ir jo kaita. Darbo tikslas – išsiaiškinti mokinių padėjėjų darbo pobūdį ir jo kaitą įtraukiojo ugdymo kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Remiantis Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu, atskleisti mokinių padėjėjų, dirbančių Lietuvos mokyklose, darbo pobūdį, kompetencijas ir funkcijas; 2. Vadovaujantis mokslinės literatūros analize ir teisiniu reglamentavimu, atskleisti įtraukiojo ugdymo sampratą; 3. Išanalizuoti įtraukiojo ugdymo teisinį reglamentavimą Lietuvoje jį papildant istoriniu kontekstu; 4. Išanalizuoti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo(-si) ypatybes Lietuvos mokyklose; 5. Empiriškai ištirti mokinių padėjėjų patirtis ir iššūkius, kylančius praktinėje veikloje įtraukiojo ugdymo sąlygomis; 6. Pateikti siūlymus dėl mokinių padėjėjų veiklos tobulinimo ir sisteminio stiprinimo. Kiekybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokinių padėjėjai Lietuvos mokyklose atlieka ne tik tiesiogines, su SUP mokiniu susijusias funkcijas, tačiau ir tas, kurioms reikiamų įgūdžių ne visada turi (pavaduoja mokytojus, dalyvauja individualių planų aptarimuose ar net rašyme). Kokybinio tyrimo dalies rezultatai parodė, jog tyrime dalyvavę mokyklų direktoriai ir jų pavaduotojai yra linkę pritarti nekontaktinių (arba pasiruošimo) valandų tokiems darbuotojams, skyrimui. Respondentai pritaria, jog kai kurios (pvz., dalyvavimas individualių ugdymo planų aptarimuose) mokinių padėjėjų funkcijos reikalauja pedagoginių žinių. Pabrėžtina, kad Lietuvos mokyklose mokinių padėjėjai nėra laikomi pedagoginiais darbuotojais, tačiau vis tiek visapusiškai prisideda prie ugdymo gerinimo. Šie darbuotojai veda pamokas pavaduojant pagrindinį mokytoją, bendrauja su tėvais, bendradarbiauja su kitais mokykloje dirbančiais specialistais, dalyvauja individualaus ugdymo plano įgyvendinimo aptarimuose, prižiūri SUP neturinčius mokinius, dirba visos dienos grupėse ir t.t. Darbe pateikiama svarbi diskusijos dalis, kur darbo rezultatai lyginami su kitų autorių tyrimais. Studijų metu (2025 m. balandžio 10-12 d.) darbo autorius dalyvavo studijų stažuotėje Estijoje, kurios metu buvo gilinamasi į Europos Sąjungos švietimo politikos formavimo procesus. Aptarti tarptautiniai švietimo iššūkiai, vaikų emocinė gerovė.

In recent years, Lithuanian education policies, especially ones regarding inclusive education have been restructured and changed. With the amendment of the Law of Education in 2020, from September 1, 2024, all pupils, regardless of their special needs, have all the rights to attend the public educational institution closest to their place of residence. Just before the aforementioned law was amended, on August 22, 2024, the law regulating the work of pupil assistants was also amended. As the results of the quantitative and qualitative research show that roles of pupil assistants changed drastically. Despite this, there is no general consensus or clarity about what functions are the main ones in the work of pupil assistants. For this reason, these workers often become assistants not only to the student, but also to the entire institution. The analysis of the theoretical part and the results of the methodological part revealed that such employess in Lithuanian schools also perform those functions for which they have neither the knowledge nor the appropriate education. It is worth noting that similar results were observed amoung some of the EU countries. This text analyzes legal regulations and documents regulating inclusive education, the historical context of inclusive education, also its challenges and the concept of inclusive education. Finally, educational measures and guidelines that determine successful inclusive education are provided. The object of the study is the change in the roles of pupil assistants and the functions they perform. The aim of the study is to clarify the nature of the work of pupil assistants and its change in the context of inclusive education. Work tasks: 1. Based on the legal regulations of the Republic of Lithuania, to reveal the roles, competencies and functions of pupil assistants working in Lithuanian schools; 2. Based on the analysis of academic literature and legal regulations, to reveal the concept of inclusive education; 3. To analyze the legal regulation of inclusive education in Lithuania, complementing it with historical context; 4. To analyze the characteristics of teaching (learning) of students with special educational needs in Lithuanian schools; 5. To empirically investigate the experiences and challenges of pupil assistants in practical activities in inclusive education conditions; 6. To present the proposals for the improvement and systematic strengthening of pupil assistants’ activities. The results of the quantitative study shows that pupil assistants in Lithuanian schools perform not only direct functions related to students with special needs, but also those for which they do not always have the necessary skills (replacing teachers, participating in discussions of individual plans). The results of the qualitative study part showed that the school principals and their deputies who participated in the study tend to support the allocation of non-contact (or preparation) hours for such employess. Respondents agree that some of the functions (e.g., participation in discussions of individual education plans) require pedagogical knowledge. It should be emphasized that pupil assistants in Lithuanian schools are not considered pedagogical workers, but still fully contribute to the improvement of education. These employess teach groups of children replacing the main teachers, communicate with parents, cooperate with other specialists working at the school, participate in discussions on the implementation of the individual education plan, supervise pupils without special needs, work in full-day groups, etc. The results of the work are compared with the research of other authors in the discussion part of the work. During the studies, the author participated in a study internship in Estonia (April 10-12, 2025), during which he delved into the processes of forming educational policy in the European Union. International educational challenges and children’s emotional well-being were also discussed.