Baudžiamosios atsakomybės ypatumai už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą jam bei dalyvavimą jo veikloje
Tamošaitis, Martynas |
Bieliūnas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Baranskaitė, Agnė | Recenzentas / Rewiewer |
Fedosiukas, Olegas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kujalis, Pavelas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Nevera, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pakštaitis, Laurynas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Piesliakas, Vytautas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Pečkaitis, Justinas Sigitas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gutauskas, Aurelijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Baranskaitė, Agnė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Gerai organizuotų grupuočių padaromi nusikaltimai yra ypač pavojingi ir keliantys didelę žalą visuomenei. Pastaraisiais dešimtmečiais į organizuoto nusikalstamumo problemą atkreiptas ypatingas dėmesys ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Vis tik reikia pripažinti, kad organizuoto nusikalstamumo reiškinys yra itin dinamiškas, grupuotės greitai prisitaiko prie šešėlinės rinkos sąlygų ir imasi gana įvairios pelningos nusikalstamos veiklos. Darbe „Baudžiamosios atsakomybės ypatumai už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą jam bei dalyvavimą jo veikloje“ nagrinėjamas organizuotas nusikalstamumas kaip reiškinys, jo tendencijos, pasireiškimo formos. Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintą nusikalstamo susivienijimo apibrėžimą ir lyginant jį su organizuoto nusikalstamumo požymiais darbo pirmajame skyriuje daroma išvada, kad įstatymų leidėjo tikslas numatant nusikalstamą susivienijimą kaip bendrininkavimo formą ir nusikalstamą veiką yra kriminalizuoti aukščiausio organizuotumo lygio nusikalstamas grupuotes, organizuotą nusikalstamumą. Siekiant atskirti nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės bendrininkavimo formas darbo antrajame skyriuje aiškinami ir analizuojami pagrindiniai nusikalstamo susivienijimo požymiai, t. y. susivienijimo dalyvių skaičius, susivienijimas vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti, pastovūs susivienijimo narių tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Trečiajame skyriuje analizuojama BK 249 str. numatyta nusikalstama veika, jos sudėtis, dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tokio susivienijimo organizavimo ir vadovavimo jam sampratos bei veiką kvalifikuojantis ginkluotumo požymis. Darbas baigiamas nusikalstamo susivienijimo narių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, šio instituto tikslų ir prasmės analize.
Well-organized criminal gangs commit crimes that are particularly dangerous and pose a significant harm to the public. In the recent decades the problem of the organized crime received special attention not only on a national level but also internationally. Still, it is clear that organized crime is a very dynamic phenomenon, criminal associations quickly adapt to the market conditions, and participate in various lucrative criminal activities. The first chapter of the master‘s work "The peculiarities of criminal liability for the organization of criminal association, being a leader of it or participation in such association“ focuses on organized crime as a phenomenon, its trends, and the ways that criminal associations work. The analysis of the definition of criminal association and its comparison to the attributes of the organized crime forms a conclusion that the intention of the legislature is to penalize the most organized associations and organized crime. In order to distinguish the differences between the complicity forms of criminal association and organized group, the second chapter of the master‘s work focuses on the main attributes of criminal association: the number of participants in such organization, the agreement to join together for the commission of a joint criminal act, permanent mutual relations and division of roles or tasks. The third chapter analyzes the criminal act provided in the Article 249 of the Criminal Code. It focuses on the definitions of participation, being a leader of and organizing of such association as well as the attribute of being an armed criminal association. The last chapter is focused on the analysis of the release from criminal liability of a member of criminal association, the meaning and objective of such release.