Socialinio darbuotojo kompetencijos, užtikrinant informacijos ir komunikacijos prieinamumą žmonėms su proto negalia
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1325.
Baigiamojo darbo tema: socialinio darbuotojo kompetencijos, užtikrinant informacijos ir komunikacijos prieinamumą žmonėms su proto negalia. Temos ištirtumas. tyrimus žmonių su proto negalia tema atlieka tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkai. C. J. Main ir V. S. Shaw (2017) tyrė specialistų, dirbančių su asmenimis, turinčiais proto negalią, profesinių kompetencijų svarbą siekiant efektyviai teikti paslaugas. L. E. Gomez ir kt. (2015) savo tyrimo išvadose aprašė suaugusių asmenų, turinčių proto negalią, gyvenimo aspektus. Lietuvos tyrėjai V. Vaicekauskienė ir I. Beliavskaja (2016) tyrimu atskleidė kaip žmonės su proto negalia įsitraukia į visuomeninį gyvenimą. S. Saveikienė (2018) tyrė šeimų, kuriose gyvena žmogus su proto negalia ateities perspektyvas. I. Noreikienė ir G. Žilinskas (2017) tyrime išsiaiškino, kaip valstybė prisideda prie žmonių su proto negalia teisės į informacijos pasiekiamumą užtikrinimo. G. Kavaliauskaitė (2016) savo tyrime atkreipė dėmesį į žmonių su proto negalia įtrauktį į švietimo sistemą. Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai atskleisti žinias, gebėjimus, įgūdžius, kuriuos turi turėti ir naudoti socialiniai darbuotojai, siekdami užtikrinti informacijos ir komunikacijos prieinamumą žmonėms su proto negalia. Darbo problema: informacijos pasiekiamumas ir komunikacija su aplinka žmonėms, turintiems proto negalią yra nemažas iššūkis. Socialiniams darbuotojams, teikiantiems paslaugas asmenims su proto negalia, kliūtimi perduodant informaciją gali būti per mažas jos pritaikymas, visuomenės požiūris ir kiti veiksniai. Tikslingam darbui su žmonėmis, turinčiais proto negalią, reikalingos tam tikros kompetencijos. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti informacijos ir komunikacijos prieinamumo asmenims su proto negalia teorinius aspektus. 2. Atskleisti projektinių veiklų svarbą asmenų su proto negalia informacijos ir komunikacijos prieinamumo didinimui ir apžvelgti nevyriausybinių organizacijų indėlį į asmenų su proto negalia informacijos pasiekiamumo didinimą. 3. Empiriniu tyrimu identifikuoti socialinių darbuotojų žinias, gebėjimus ir įgūdžius, kurie reikalingi siekiant užtikrinti informacijos ir komunikacijos prieinamumą asmenims su proto negalia. 4. Empiriniu tyrimu atskleisti, kaip socialiniai darbuotojai susidoroja su iššūkiais, kylančiais perduodant informaciją ir komunikuojant su proto negalią turinčiais asmenimis. Probleminiai klausimai: 1. Kokios socialinių darbuotojų žinios, gebėjimai ir įgūdžiai padeda užtikrinti informacijos ir komunikacijos prieinamumą asmenims su proto negalia? 2. Kokiais būdais socialiniai darbuotojai susidoroja su iššūkiais, kylančiais komunikuojant ir perduodant informaciją asmenims, turintiems proto negalią? 3. Kokiais būdais projektinės veiklos ar nevyriausybinio sektoriaus veikla prisideda prie asmenų su proto negalia informacijos ir komunikacijos prieinamumo didinimo? Objektas – socialiniams darbuotojams reikalingos kompetencijos, siekiant užtikrinti efektyvų informacijos ir komunikacijos prieinamumą žmonėms su proto negalia. Tyrimo imtis. 1. Socialiniai darbuotojai, turintys socialinio darbo aukštąjį išsilavinimą; 2. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su asmenimis, turinčiais proto negalią; 3. Socialiniai darbuotojai, turintys ne mažesnę nei vienerių metų patirtį dirbant su proto negalią turinčiais asmenimis. Teoriniai ir empiriniai metodai. Teoriniai darbo metodai – mokslinės literatūros, atliktų tyrimų, dokumentų analizė siekiant atskleisti socialinio darbuotojo kompetencijas, kurios, dirbant su proto negalią turinčiais žmonėmis, užtikrintų jiems informacijos ir komunikacijos prieinamumą. Empiriniai metodai - pusiau struktūruotas interviu metodas, kuriuo siekiama atskleisti socialiniams darbuotojams reikalingas kompetencijas, užtikrinant informacijos ir komunikacijos prieinamumą žmonėms su proto negalia. Tyrimo duomenų analizei naudotas kokybinės turinio analizės metodas, analizuojant pusiau struktūruoto interviu metu gautus duomenis. Tyrimo rezultatai - socialiniai darbuotojai, komunikuodami su asmenimis, turinčiais proto negalią, dažnai naudoja lengvai suprantamą kalbą. Siekdami prisitaikyti prie individualių klientų poreikių, naudoja pagalbines priemones, tokias kaip piktogramos, paveikslėliai, nuotraukos. Norėdami būti geriau išgirsti ir suprasti, bendraudami su paslaugų gavėjais kuria ramią ir neišblaškančią aplinką, naudojasi informacinių technologijų kuriamais patogumais. Skaitmeninės priemonės: kompiuteris, mobilusis telefonas, vaizdo kūrimo projektorius leidžia vykdyti efektyvesnę veiklą. Socialiniai darbuotojai žmones su proto negalia skatina bendrauti įtraukdami juos į darbines veiklas, užimtumus. Tiesioginę komunikaciją specialistai plėtoja kalbėdami su klientais jiems suprantamu būdu. Svarbiausi profesiniai įgūdžiai, reikalingi socialiniams darbuotojams, užtikrinant informacijos perdavimą žmonėms su proto negalia, yra empatija, gebėjimas taikyti psichologines žinias ir patikimumas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad socialiniams darbuotojams užtikrinti komunikacijos galimybes žmonėms su proto negalia trukdo: ribotos žmonių su proto negalia mąstymo galimybės, neigiamas visuomenės požiūris į žmones su proto negalia ir per mažas lengvai suprantamos kalbos vartojimas. Apklaustų socialinių darbuotojų nuomone, komunikacines problemas tikslingiausia spręsti: kalbantis su paslaugų gavėjais, analizuojant situacijas, vykdant darnų komandinį darbą ir didinant žmonių su proto negalia įtrauktį į visuomenę.
Topic of the thesis: competences of a social worker, ensuring the availability of information and communication for people with mental disabilities. Research of the topic: research on the topic of people with mental disabilities is carried out by both foreign and Lithuanian scientists. C. J. Main and V. S. Shaw (2017) investigated the importance of professional competencies of professionals working with people with intellectual disabilities in effective service delivery. L. E. Gomez et al. (2015) described aspects of the lives of adults with intellectual disabilities in their research findings. Lithuanian researchers V. Vaicekauskienė and I. Beliavskaja (2016) revealed in their research how people with mental disabilities get involved in public life. S. Saveikienė (2018) studied the future perspectives of families where a person with an intellectual disability lives. I. Noreikienė and G. Žilinskas (2017) found out in their research how the state contributes to ensuring the right to access to information for people with mental disabilities. In her research, G. Kavaliauskaitė (2016) drew attention to the inclusion of people with mental disabilities in the education system. The aim of the work is to theoretically and empirically reveal the knowledge, abilities, skills that social workers must have and use in order to ensure the availability of information and communication for people with mental disabilities. Work problem: access to information and communication with the environment for people with intellectual disabilities is a considerable challenge. For social workers who provide services to persons with mental disabilities, an obstacle in the transfer of information may be too little application, society's attitude and other factors. Effective work with people with intellectual disabilities requires certain competencies. Tasks: 1. To analyze the theoretical aspects of the availability of information and communication for persons with mental disabilities. 2. To reveal the importance of project activities for increasing the availability of information and communication for persons with mental disabilities and to review the contribution of non- governmental organizations to increasing the accessibility of information for persons with mental disabilities. 3. Empirical research to identify the knowledge, abilities and skills of social workers, which are needed to ensure the availability of information and communication for persons with mental disabilities. 4. Empirical research to reveal how social workers cope with the challenges of communicating information and communicating with people with mental disabilities. Problematic questions: 1. What knowledge, abilities and skills of social workers help ensure the availability of information and communication for persons with mental disabilities? 2. In what ways do social workers cope with the challenges of communicating and transferring information to persons with mental disabilities? 3. In what ways do project activities or the activities of the non-governmental sector contribute to increasing the availability of information and communication for persons with mental disabilities? The object: is the competences required by social workers in order to ensure effective access to information and communication for people with mental disabilities. The survey sample: 1. Social workers with higher education in social work; 2. Social workers working with persons with mental disabilities; 3. Social workers with at least one year of experience working with mentally disabled persons. Theoretical and empirical methods: Theoretical work methods - analysis of scientific literature, conducted research, documents in order to reveal the competencies of the social worker, which, when working with people with mental disabilities, would ensure the availability of information and communication for them. Empirical methods - a semi-structured interview method, which aims to reveal the competencies needed by social workers, ensuring the availability of information and communication for people with mental disabilities. The qualitative content analysis method was used for the analysis of the research data, analyzing the data obtained during the semi-structured interview. Research results - social workers often use easy-to-understand language when communicating with people with mental disabilities. In order to adapt to the individual needs of customers, they use auxiliary tools such as icons, pictures, photos. In order to be better heard and understood, when communicating with service recipients, they create a calm and non-distracting environment, and use the facilities created by information technology. Digital tools: computer, mobile phone, video projector enable more efficient activities. Social workers encourage people with mental disabilities to communicate by including them in work activities and employment. Specialists develop direct communication by talking to clients in a way they understand. The most important professional skills needed by social workers in providing information to people with intellectual disabilities are empathy, the ability to apply psychological knowledge and credibility. During the research, it became clear that social workers are hindered in ensuring communication opportunities for people with mental disabilities: limited thinking capabilities of people with mental disabilities, negative public attitude towards people with mental disabilities and too little use of easy-to-understand language. According to the surveyed social workers, communication problems are the most appropriate to solve: talking with service recipients, analyzing situations, carrying out harmonious teamwork and increasing the inclusion of people with mental disabilities in society.