Žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimas (teismų praktikos analizė)
Paulavičiūtė, Gabija |
Papirtis, Leonas Virginijus | Recenzentas / Rewiewer |
Dambrauskaitė, Asta | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Papirtis, Leonas Virginijus | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Rudzinskas, Antanas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žala gali būti padaroma aukščiausioms asmeninėms vertybėms – žmogaus gyvybei, sveikatai, privataus gyvenimo neliečiamumui, todėl efektyvus žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo mechanizmas yra ypatingai svarbus. Magistro baigiamajame darbe pateikiama žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlygimo tvarkos analizė, pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija bei svarbiausiomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Šios analizės objektas yra tik civilinės bylos. Magistro baigiamasis darbas susideda iš trijų skyrių. Pirmajame darbo skyriuje apibrėžiami subjektai, atsakingi už žalą, padarytą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas bei subjektai, turintys teisę į žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Analizuojama ikiteisminė ir teisminė žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo tvarka, taip pat nagrinėjami gydytojo profesinės civilinės atsakomybės sąlygų ypatumai, atsižvelgiant į tai, kad gydytojo atsakomybė yra profesinė atsakomybė, susijusi su profesionalui keliamais griežtesniais rūpestingumo, atsargumo ir atidumo reikalavimais, kadangi gydytojas turi pareigą veikti ne tik pagal bendrus, bet ir pagal jo profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Šioje darbo dalyje taip pat atskleidžiama privalomojo sveiktos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo, kaip vieno iš būdų žalai atlyginti, specifika. Antrajame darbo skyriuje pateikiama turtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, analizė, pradžioje trumpai apžvelgiamos bendrosios turtinės žalos instituto nuostatos, toliau analizuojama Lietuvos ir užsienio valstybių teismų praktika. Pabaigoje, nagrinėjami neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, klausimai, atkreipiant dėmesį į problemas, susijusias su kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymu šios kategorijos bylose bei vadovaujantis užsienio valstybių patirtimi siūlomi galimi problemų sprendimo būdai. Išanalizavus teisės aktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją bei nacionalinę bei užsienio teisės doktriną, patvirtinami darbe iškelti ginamieji teiginiai. Visų pirma pasitvirtino teiginys, jog gydytojo civilinės atsakomybės sąlygų ypatumai lemia specialiųjų medicinos žinių taikymo poreikį, sprendžiant dėl gydytojo atsakomybės, dėl to teismų praktikoje neretai kyla sunkumų nustatant gydytojo civilinės atsakomybės sąlygas. Tęsiant analizę, pasitvirtino teiginys, jog sveikatos priežiūros įstaigų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nepakankamai užtikrina neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Galiausiai buvo patvirtintas paskutinis darbe iškeltas ginamasis teiginys, jog neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimas teismų praktikoje yra labiau išplėtotas nei turtinės žalos.
Provision of healthcare services may cause damage related to highest personal values – human life, health, privacy. This is one of the main reasons why an effective mechanism of compensation for damage caused by provision of healthcare services is extremely important. This Master thesis provides detailed analysis of compensation for damage caused by provision of healthcare services based on the jurisprudence of the Supreme Court of Lithuania and some important cases tried by the Court of Appeal of Lithuania. The object of the analysis is only civil cases. Master thesis consists of three chapters. In the first chapter subjects who are entitled to compensation for damage caused by the provision of healthcare services as well as subjects liable for the damage caused by the provision of healthcare services are analyzed. Furthermore, pre-judicial and judicial order of compensation for damage in Lithuania is discussed. This part also deals with the analysis of peculiarities of physician’s professional civil liability conditions, taking into account the circumstance that liability of a physician is considered one of the types of a professional liability related with more strict standards of carefulness, caution, and wariness. A physician is obliged to follow both the general provisions of law and the provisions related to professional activities. Characteristics of compulsory civil liability insurance of healthcare institutions as a method of compensating damage is revealed in this chapter, taking into account the problems of this kind of insurance. The second chapter examines peculiarities of the pecuniary damage caused by provision of healthcare services, at first, briefly noticing general statements of pecuniary damage institute, then continuing with analysis of Lithuanian and some foreign countries case law. Finally, the analysis of non-pecuniary damage caused by the provision of healthcare services is given, in this part the author paid specific attention to problematic aspects, such as estimating the amount of compensation, and provided possible solutions based on foreign countries experience. After accomplishing analysis of legal acts, jurisprudence of the Supreme Court of Lithuania and legal doctrine, the author can prove defended statements. Firstly, the statement was approved that peculiarities of the physician’s professional civil liability conditions, determines the demand for applying of specific medical knowledge, solving doctor's civil liability therefore physician’s civil liability conditions often becomes difficult to identify in case law. Continuing the analysis we confirmed the statement that compulsory civil liability insurance of healthcare institutions is not sufficient in order to provide full compensation of damage caused by the provision of healthcare services. Finally, the author confirmed that the institute of non-pecuniary damage caused by provision of healthcare services is more developed in case law than pecuniary damage