Šeimos mediacijos sociologiniai teisiniai aspektai
Navickienė, Elena |
Kaminskienė, Natalija | |
Šiame darbe nagrinėjami probleminiai šeimos mediacijos aspektai iš sociologinės ir teisinės pusės. Šeimos mediacija – tai konflikto sprendimo procesas, kurio metu neutrali ir nešališka trečioji šalis (mediatorius, tarpininkas) skatina ir padeda konfliktuojantiems šeimos nariams pasiekti visoms konflikto šalims priimtinus sprendimus. Tai pakankamai naujas Lietuvoje šeimos ginčų sprendimo būdas, galintis ne tik palengvinti teismų naštą, bet ir atnešti teigiamų pokyčių socialiniam šeimos institutui Lietuvoje. Darbo tikslas buvo rasti atsakymą arba pateikti nuomonę apie aktualiausius ir problematiškiausius šeimos mediacijos sociologinius ir teisinius aspektus, bei apibendrinti jų įtaką šeimos mediacijai, ir tokiu būdu atrasti „vaistą“, galintį pakeisti tokią nepalankią situaciją šeimos mediacijos atžvilgiu Lietuvoje. Juolab, kad ir Europos Sąjunga įpareigoja valstybes nares plėtoti ir stiprinti alternatyvių ginčo sprendimų taikymą. Darbo pradžioje supažindinama su šeimos mediacijos samprata, raida ir taikymo principais. Antroje dalyje nagrinėjama šeimos sociologija, konfliktų studijų pagrindai ir konfliktų priežastys, jų reikšmė šeimos mediacijos taikymui bei įtaka plėtrai skirtingose valstybėse, taip pat apžvelgiama smurto šeimoje problematika ir šeimos mediacijos taikymo galimybė tokiais atvejais. Konstatuotas būtinumas rengti kvalifikuotus mediatorius, išmanančius šeimos sociologiją ir konfliktų priežastis, tuo užtikrinant geros šeimos mediacijos praktikos įvedimą Lietuvoje ir padedant visuomenei atsikratyti sovietinės santvarkos įdiegto įpročio ginčus spręsti tik teismuose. Trečioji dalis nagrinėja teisinius šeimos mediacijos aspektus – šeimos mediacijos privalomumo problematiką, teisminės ir neteisminės mediacijos skirtumus, privalumus ir trūkumus, teisės ir mediacijos sąveiką, diskusiją šeimos mediatoriaus-teisininko profesijos klausimu. Nagrinėjami Lietuvos ir kitų Europos valstybių teisinio reglamentavimo skirtumai šeimos mediacijos srityje ir šių skirtumų įtaka šeimos mediacijos plėtrai bei teikiami siūlymai dėl tam tikrų teisinių aspektų įtvirtinimo Lietuvos teisinėje sistemoje. Ketvirtoje dalyje analizuojamas teorinės dalies pagrindiniais klausimais atliktas empirinis tyrimas – vaikų teisių specialistų, susiduriančių su šeimos mediacijos taikymu, apklausa. Tyrimas patvirtino teorinėje dalyje išsakytas išvadas dėl sociologinių ir teisinių aspektų įtakos šeimos mediacijai. Viso darbo atlikti rezultatai leidžia teigti, jog Lietuvoje susiformavęs visuomenės modelis, teisinė reglamentacija, istorinių aspektų įtaka nulėmė lėtesnę šeimos mediacijos plėtrą, tačiau tobulinant teisinę bazę ir skiriant lėšų visuomenės informavimui, įmanoma suformuoti gyventojų teigiamą požiūrį į taikų ginčų sprendimo būdą, ypač šeimos konfliktų atvejais.
Diese Magisterarbeit befasst sich mit der problematischen Aspekte der Mediation in Familiensachen aus der soziologischen und rechtlichen Seite. Die Familienmediation – ein Art der Konfliktlösung, bei dem ein neutraler und unabhängiger Dritter (der Mediator, Vermittler) fördert und unterstützt die Entscheidungen zu erreichen, die alle Parteien (Familienmitglieder) akzeptieren. Es ist eine relativ neue Methode der Familie Streitbeilegung, die nicht nur die Gerichte entlasten kann, sondern auch positive Veränderungen in der soziale Institution der Familie in Litauen bringen. Das Ziel war, eine Antwort zu finden oder eine Stellungnahme herauszusagen über aktuellen und problematischen soziologischen rechtlichen Aspekte der Familienmediation und fassen ihre Auswirkungen auf die Familienmediation und damit die Maasnahmen entdecken, die ungünstige Lage der Familienmediation in Litauen sich ändern könnten. Vor allem, weil die Europäische Union die Mitgliedstaaten zur Entwicklung und Stärkung der Anwendung der alternativen Streitbeilegung verpflichtet. Der Anfang der Arbeit einführt in das Konzept und Entwicklung der Familienmediation, die Anwendung von Mediationsprinzipien. Der zweite Teil befasst sich mit Familiensoziologie, Grundlagen des Konfliktsstudium, die Auswirkungen der Entwicklung dieser Aspekten in verschiedenen Ländern, sowie einen Überblick über häusliche Gewalt und die Möglichkeit der Mediation in solchen Fällen. Man hat die Notwendigkeit gefunden, qualifizierte Mediatoren, die Kenntnise in Familiensoziologie und Grundlagen des Konfliktsstudiums haben lehren und somit eine gute Praxis in Familienmediation einführen. Der dritte Teil befasst sich mit der rechtlichen Aspekte der Familienmediation – die Problemen der obligatorischen Familienmediation, die Unterschiede, Vor-und Nachteile der gerichtlichen und außergerichtlichen Mediation, die Interaktion des Rechts und der Mediation, Diskussion des Jurist-Familienmediators. Sich beschäftigt man mit der Unterschiede der gesetzlichen Regelung in Litauen und anderen europäischen Ländern, mit dem Einfluss dieser Regelung auf Familienmediation, und gibt man sofern Vorschläge über das Vervollkommen der bestimmten rechtlichen Aspekte der litauischen Rechtsordnung. Im vierten Teil auswertet man das theoretische Analyse einer empirischen Studie - die Umfrage der Kinder-Rechte-Experten, die mit Familienmediation sich beschäftigen. Die Studie bestätigte die Schlussfolgerungen der analytischen Teil – die Auswirkung der soziologischen und rechtlichen Aspekten auf die Familienmediation. Die Ergebnisse dieser Arbeit deuten darauf hin, dass ein Modell der Gesellschaft in Litauen, die gesetzliche Regelung, historische Aspekte hatten das Einfluss auf die langsameren Entwicklung der Familienmediation. Aber die Verbesserung der rechtlichen Rahmenbedingungen und die Unterstützung der Informierung von der Öffentlichkeit über Familienmediation kann möglich machen, eine positive Einstellung zur friedlichen Methode der Streitbeilegung zu bilden, insbesondere in Familienfällen.