Informuoto sutikimo principas Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismų praktikoje
Paskačiūtė, Justina |
Balsienė, Janina | Recenzentas / Rewiewer |
Juškevičius, Jonas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Narbekovas, Andrius | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Stakišaitis, Donatas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Špokienė, Indrė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Lapinskaitė, Genovaitė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Širinskienė, Agnė | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Balsienė, Janina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sparčiai didėjant sveikatos priežiūros paslaugų apimtims, tuo pačiu didėja ir bylų skaičius teismuose, kur asmenys mano, kad buvo pažeistos jų kaip pacientų teisės. Viena iš tokių teisių – teisė į informaciją ir ja paremtas asmens sutikimas medicininei intervencijai. Tik duotas sutikimas padarys medicininę intervenciją į asmens kūną teisėta. Teisės srityje tai yra apibrėžiama per asmens informuoto sutikimo institutą. Taigi asmenys gali kreiptis į teismą motyvuodami tuo, kad iš gydytojo negavo informacijos ir atlikta medicininė intervencija buvo neteisėta. Todėl šiame magistro baigiamajame darbe ir nagrinėjome Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismų praktiką informuoto sutikimo aspektu. Buvo pasirinktos šios šalys, todėl, kad Lietuva turi specialų teisės aktą pacientų teisėms, o Vokietija tokio teisės akto neturi. Tačiau Vokietijoje daug labiau yra išvystyta teismų praktika būtent informuoto sutikimo aspektu negu Lietuvoje. Pirmajame darbo skyriuje nagrinėjome informuoto sutikimo doktriną ir aptarėmė informuoto sutikimo elementus. Antrajame – analizavome informuoto sutikimo kaip instituto įtvirtinimą tarptautiniuose ir nacionaliniuose Lietuvos bei Vokietijos teisės aktuose. Na, o daugiausiai dėmesio skyrėme teismų praktikos analizei, sprendžiančiai „informuoto sutikimo bylas“. Išanalizavus pasirinktas teismų praktikos bylas buvo prieita prie išvados, kad tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje teismai sprendė, ar nebuvo pažeistas informuotas sutikimas informacijos turinio aspektu. Lietuvoje teismai laikėsi LAT nustatytos pozicijos, neapibrėžiančios teiktinos informacijos turinio, o tik nurodančios, kad informacija turi būti pateikta visapusiškai bei absoliučiai tiksli ir išsami. Tuo tarpu Vokietijos Aukščiausiasis teismas, spręsdamas informacijos turinio klausimą, nustato ir detalizuoja kokio pobūdžio informacija patenka į teiktinos informacijos turinį, ir nurodo, kad pacientui turi būti pateikiama esminė informacija, susijusi su gydymo diagnoze, eiga ir rizika.
The fast extention of the scope of general health care system has determined the growing number of cases where patients seek to defend their infriged rigths. One of the basic patient rights - the right to information – is the fundemental element that the consent to medical intervention is based on. Only the informed consent legitimates the intervation. Thus the patients can sue the doctor if they think the information given was improper and illegal to the intervention undergone. Thus the aim of this paper is to analyse the current case law of the Federal Republic of Germany and the Republic of Lithuania related to the issue discussed. The countries were chosen minding that the Republic of Lithuania has a special law protecting patient rights whereas Germany does not have one. Though the case law of the Federal Republic of Germany is way much developed. The master‘s work consists of three parts. The first part of thesis analyses the doctrine of informed consent and the elements it consists of. The second part of work deals with the aspects of implementing the principle into national and international level. Finally the last part mostuly focuses on the legal analysis of the case law related to informed consent. The research revealed that the main issue in those cases was the matter of informed consent. The national courts in Lithuania in their rulings used to apply the legal position expressed by the Supreme Court of Lithuania. This position states that there is no exactly determined content of the consent and the attention should be payed if the information given to a patient was precise. In opposition to German case law where the Supreme Court of Germany deciding the question of the matter of consent points what kind of information must be disclosed to patient thus entitling the doctor to give the precise information related to diagnosis, treatment and possible risk.