Lietuvos savivaldybių finansai, jų struktūra bei tendencijos
Kursevičiūtė, Rima |
Damulienė, Aldona | Recenzentas / Rewiewer |
Kuodis, Raimondas | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Dobravolskas, Algis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Černiauskas, Gediminas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Panovas, Igoris | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vijeikis, Juozas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Viešojo sektoriaus ekonomikos baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi savivaldybių biudžetų formavimas ir vykdymas yra sudėtingas procesas, kartu rodantis savivaldybių savarankiškumą ir sugebėjimą tvarkytis savo teritorijoje. Temos naujumą lemia tai, jog šia tema dažnai diskutuojama, tačiau kalbama labiau apie atskirus aspektus mažiau atsižvelgiant į visą surenkamų pajamų bei jų panaudojimo struktūrą. Vykstantys valdymo struktūrų decentralizacijos procesai sąlygoja valdymo funkcijų perskirstymą tarp centrinės valdžios ir vietos savivaldos institucijų, didžiąją dalį valdymo funkcijų perduodant savivaldų atsakomybei. Taip pat atitinkamai paskirstant dalį valstybinės valdžios finansų. Aktualia problema išlieka savivaldybių finansinis savarankiškumas. Magistrinio baigiamojo darbo tyrimo objektas: savivaldybių finansai. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos savivaldybių finansus, pajamų ir išlaidų kitimo struktūrą bei veiklos tendencijas ir pateikti rekomendacijas tobulinimui. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: išnagrinėti Lietuvos savivaldybių finansų struktūrą; aptarti fiskalinės decentralizacijos principą, jo įgyvendinimą Lietuvos viešųjų finansų sistemoje; išanalizuoti Lietuvos savivaldybių biudžeto formavimo principus ir metodus, biudžeto sandarą; išanalizuoti ir įvertinti pagrindinius Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų 2005-2009 metų laikotarpio pasiskirstymus ir problemas finansų valdyme; išanalizuoti Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pajamas ir išlaidas bei palyginti su Lijono aglomeracijos biudžetu; pateikti siūlymus savivaldybių finansinės veiklos tobulinimui. Rengiant magistro darbą, buvo naudojami tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisės aktų, statistinių duomenų analizė bei palyginimas, internetinių šaltinių analizė. Pirmojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos biudžetinė sandara, pateikiama savivaldybių biudžetinė sandara. Antrojoje dalyje aptariama decentralizacijos tendencijos, jos reikšmė, išnagrinėjama fiskalinės decentralizacijos pranašumai ir trūkumai. Trečiojoje dalyje pristatoma savivaldybių biudžetų formavimo principai ir rengimas. Aptariamos savivaldybių pajamos ir išlaidos. Ketvirtojoje dalyje analizuojama Lietuvos savivaldybių 2005-2009 metų laikotarpio biudžetų pajamos ir išlaidos, jų pokyčiai. Penktojoje dalyje analizuojamas Vilniaus miesto savivaldybės 5 metų laikotarpio biudžetas bei palyginama biudžeto struktūra ir kitimas su Lijono aglomeracijos biudžetu. Tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuvos savivaldybių 2005-2009 metų biudžetų struktūroje dominavo mokestinės pajamos ir valstybės biudžeto dotacijos. Siūloma didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą plėtojant vietinių mokesčių bazę. Vienas iš mokesčių, kuris galėtų duoti daugiau pajamų – tai nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas. Siekiant savivaldybių didesnio savarankiškumo, tikslinga dalį specialiųjų dotacijų pakeisti bendrosiomis. Turėtų būti skatinamas savivaldybių bendradarbiavimas, ką parodė Lijono aglomeracijos pavyzdys.
The theme of the final paper of Master of Public Sector Economics is a topical one as formation and implementation of municipal budgets are complex processes which show both the municipalities’ independence and ability to manage within their territories. The newness of the theme results from the fact that this theme is often discussed but these discussions mainly focus on separate aspects and the whole structure of collecting and using revenues is poorly taken into consideration. Current processes of management structures decentralization cause reallocation of management functions between the central authority and local municipal institutions by transferring the majority of management functions to the responsibility of municipalities. In addition, a part of the state authority finances is allocated accordingly. Financial independence of municipalities remains a topical issue. The object of the final Master’s paper is municipality finances. The aim of the paper – to analyze finances of Lithuanian municipalities, a structure of change of revenue and expenditure as well as activity trends and to provide recommendations regarding improvement. To achieve this aim the following tasks have been set: to analyze a structure of Lithuanian municipal finances; to discuss a principle of fiscal decentralization and its implementation in a system of Lithuanian public finances; to analyze principles and methods of formation of Lithuanian municipal budgets and a structure of the budget; to analyze and evaluate the main distribution of Lithuanian municipal budgetary revenue and expenditure during the period of 2005-2009 and the problems in finance management; to analyze municipal budgetary revenue and expenditure of Vilnius city and to compare them to Lyon’s agglomeration budget; to provide suggestions regarding improvement of the financial activity of municipalities. The following research methods were used when preparing the Master’s paper: analysis and comparison of scientific literature, legal acts and statistical data, analysis of Internet sources. The first part analyzes Lithuanian budgetary structure a municipal budgetary structure is presented. The second part discusses the trends of decentralization, its significance and the merits and demerits of fiscal decentralization are analyzed. The third part presents the principles of the formation of municipal budgets and their preparation. The fourth part analyzes Lithuanian municipal budgetary revenue and expenditure during the period of 2005-2009 and their changes. The fifth part analyzes Vilnius city municipality budget for the period of 5 years and compares the structure and change of this budget with Lyon’ agglomeration budget. The results of the research have shown that tax revenue and state budget allocations dominated in the structure of Lithuanian municipal budgetary structure during the period of 2005-2009. It is suggested to increase financial independence of the municipalities by developing a local tax base. One of the taxes that could give more revenue – taxation of immovable property. In order to increase independence of the municipalities, it is appropriate to replace a part of special appropriations with general ones. The instance of Lyon’s agglomeration has shown that cooperation between the municipalities should be encouraged.